Bestuburių skyrius

Būdami gamtoje,dažniausiai pastebim didesnius, į akį krintančius gyvūnus, jais domimės ir geriau pažįstame. O juk mažųjų, smulkiųjų, dažnai plika akimi vos pastebimų gyvūnų yra labai daug ir jų reikšmė gamtoje  labai svarbi. Tai bestuburiai – labai didelė ir įdomi gyvūnų grupė, rūšių skaičiumi sudaranti absoliučią daugumą žemėje. Šiai grupei priklauso ir gyvūnai, kurių kūnas yra viena vienintelė ląstelė (juos galime pamatyti tik per mikroskopą) ir tokie „gigantai“, kaip jūriniai vėžiai omarai, dvigeldžiai moliuskai tridaknos, milžiniški galvakojai moliuskai kalmarai. Didelė  šios grupės gyvūnų dalis išliko nepakitusi šimtus milijonų metų. Jie prisitaikė gyventi ore, sausumoje, vandenyje, kitų gyvūnų organizmuose (parazitai).

Muziejaus bestuburių ekspozicija išdėstyta sistematine, evoliucijos procesą atspindinčia tvarka, pradedant žemesniaisiais daugialąsčiais ir baigiant sudėtingos sandaros bestuburiais- nariuotakojais ir dygiaodžiais.

Muziejuje galima pamatyti šių bestuburių tipų gyvūnus: pintis, duobagyvius, kirmėles (plokščiąsias, apvaliąsias, žieduotąsias), moliuskus, nariuotakojus ir dygiaodžius. Gausiausiai  Žemėje paplitę moliuskai ir nariuotakojai – jų ir muziejuje eksponuojama daugiausia.

Bestuburių skyriuje saugoma 37 786 vnt. gyvūnų; pagrindiniam rinkinyje – 37 710 vnt., pagalbiniame rinkinyje – 76 vnt. Rinkiniuose gyvūnai saugomi įvairia forma: šlapi preparatai, mumifikuoti, skeletai, kriauklės.

Ekspozicija prasideda žemesniaisiais daugialąsčiais – pintimis. Tai primityvūs, žemėje išgyvenę ir nepakitę milijonus metų gyvūnai, neturintys organų ir audinių. Jų kūno formą palaiko mineralinis ar organinis skeletas. Ekspozicijoje išsiskiria 1923 m. P. Šivickio dovanota nepaprastai graži ažūrinė stiklapintė (Euplectella aspergillum).

Tikrieji daugialąsčiai prasideda duobagyviais. Tai vandens (dažniausiai jūrų) gyventojai, vieni sėslūs, kiti plūduriuojantys, nuo kelių milimetrų iki dešimties metrų. Ekspozicijoje galima pamatyti Baltijos pajūryje pasitaikančią medūzą (Aurelia aurita), įdomi koralų kolekcija. Kirmėlių (plokščiųjų, apvaliųjų ir žieduotųjų) kolekcija ir įdomi, ir pamokanti. Čia galima pamatyti kelių metrų ilgio parazitinę plokščiąją kirmėlę- platųjį kaspinuotį (Diphyllobothrium latum) ir 1921 m. T. Ivanausko iš Viduržemio jūros parvežta daugiašerę žieduotąją kirmėlę – afroditę (Aphrodite aculeata).

Didžiąją ekspozicijos dalį sudaro moliuskai, kurių daugumos eksponuojama kriauklės (apie 600 rūšių).Tai ir P. Šivickio Filipinuose surinktos, ir E. Liutikienės iš Australijos , kolekcionieriaus M. Gižo, A. Račkaus dovanotos moliuskų kolekcijos. Didelė ir graži didžioji bedantė (Anodonta cygnea) 1999 m į ekspoziciją atkeliavo iš Marijampolės apskrities.

Nariuotakojų ekspozicija prasideda vėžiagyviais, kurių įvairovė gamtoje labai didelė. Tai ir sėslios jūrgilės (Balanus), savo išvaizda net nepanašios į vėžiagyvius, ir didžiuliai jūriniai vėžiagyviai – omarai, langustai. Turtinga krabų kolekcija.

Be to ekspozicijoje pamatysime smulkius kolonijinius gyvūnus  samangyvius, panašius į dvigeldžius moliuskus jūrinius pečiakojus bei spindulinės simetrijos gyvūnus dygiaodžius.

Bestuburių sk. tel : (8 – 37)  20 38 30

Vabzdžių skyrius

Istorija. Zoologijos muziejuje Bestuburių skyrius, kaip atskiras padalinys, buvo įkurtas 1953 m, tačiau jo ištakos siejamos su Gamtos tyrimo stoties įsteigimu 1919 m. Tuo laikotarpiu bestuburių kolekcijos branduolį sudarė vabzdžių rinkiniai, kuriuos Gamtos tyrimo stočiai dovanojo entomologai K. Aris ir J. Vaitkevičius. Šiuose rinkiniuose buvo apie 53 tūkstančiai vabzdžių. Žymią jų dalį sudarė K. Ario Turkestane kolekcionuoti vabalai. Pagrindinis vaidmuo skyriaus istorijoje teko pirmajam profesionaliam muziejaus entomologui A. Palioniui, surinkusiam gausius Lietuvos bei Brazilijos vabzdžių rinkinius. Šio entomologo rinkiniai šiandien reikšmingi tiek istoriniu, tiek ir moksliniu požiūriu. Pastaraisiais dešimtmečiais skyriaus darbuotuojai daugiausia dėmesio skiria Lietuvos entomofaunos tyrimams, nuosekliai ir kryptingai metai iš metų kaupdami rinkinius. Šiuo metu skyriaus saugyklose ir ekspozicijoje yra per 130 tūkstančių vabzdžių, priklausančių daugiau kaip 14 tūkstančių rūšių.

Ekspozicija. Bestuburių salėje eksponuojama daugiau kaip 10 tūkstančių vabzdžių. Ekspoziciją sudaro dvi dalys – sistematinė ir zoogeografinė. Sistematinėje dalyje eksponuojami 18 būrių vabzdžiai: nuo  primityviausių - lašalų, žirgelių, tarakonų iki drugių ir plėviasparnių. Ši ekspozicijos dalis supažindina lankytojus su vabzdžių pasaulio įvairove. Zoogeografinėje ekspozicijos dalyje pateikiami visų pasaulio zoogeografinių sričių drugiai : Australinės, Etiopinės, Indomalajinės ir Holarktinės. Čia eksponuojami egzotiškiausi ir gražiausi pasaulio drugiai – Naujosios Gvinėjos paukščiadrugiai (Ornithoptera), Pietų Amerikos ir Afrikos buriuotuojai (Papilionidae), Pietų Amerikos sfinksai (Sphingidae). Čia sutiksim ir didžiausią pasaulio drugį – agripiną (Thysania agrippina), išskleistais sparnais  siekiantį iki 30 cm.

Saugyklos. Bestuburių skyriaus saugyklose sukaupta per 120 tūkstančių vabzdžių. Didžioji jų dalis surinkta Lietuvoje, tačiau gana ženklią rinkinio dalį sudaro įvairių ekspedicijų medžiaga. Paminėtinos tokios garsios ekspedicijos kaip - 1931m  ekspedicija į Braziliją, 1985 m  -  Turkmėniją, 1986 m - Buriatiją, 1987 m - Azerbaidžaną.

Bene įdomiausia rinkinio dalis - K. Ario vabalų kolekcija, kurią  entomologas padovanojo muziejui 1940 m. Šią unikalią kolekciją sudaro paties K. Ario Turkmenistane rinkti vabzdžiai, taip pat žymių 19 a. pabaigos – 20 a. pirmosios pusės Europos entomologų : C. Henseler‘io, A. Klasser‘io, K. Kult‘o, E. Reitter‘io etiketėmis pažymėti egzemplioriai. Plati ir šios kolekcijos geografija, apimanti dižiąją dalį Palearktikos : nuo Britų salų - vakaruose, iki Kinijos ir Japonijos – rytuose. Taip pat šioje kolekcijoje yra rūšių iš Šiaurės Afrikos – Alžyro, Maroko, Tuniso. Reikia pastebėti, kad šioje kolekcijoje yra ir patys seniausi skyriaus eksponatai, datuojami 1888 m.

Ryšiai, mokslinė veikla. Skyriaus darbuotuojai bendradarbiauja su įvairių Lietuvos moklso institucijų: Vilniaus universiteto, VU Ekologijos instituto, Lietuvos žemės ūkio universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų specialistais. Nuo 1993 m dalyvauja įvairiuose projektuose bei tyrimų programose. Palaiko ryšius su entomologais mėgėjais, vabzdžių kolekcininkais, juos konsultuoja, padeda identifikuoti surinktus vabzdžius, kaupia jų turimą informaciją apie retų ir įdomių vabzdžių rūšių radimvietes Lietuvoje.

Entomologijos sk. tel.: ( 8 - 37 )  20 02 98

Žuvų skyrius

Netgi technikos ir kompiuterių amžiuje vandens pasaulis vis dar lieka paslaptingas. Tereikia panerti į vandenynų gelmes, kad įsitikintum kiek jos saugo įvairių paslapčių. Čia viešpatauja gausiausia stuburinių gyvūnų grupė - žuvys.

Dabartinės žuvys skirstomos į 3 grupes: apskritažiomeniai, kremzlinės ir kaulinės žuvys. Visos šios grupės turėjo atskirus protėvius ir išsivystė nepriklausomai viena nuo kitos . Šių grupių atstovus galima pamatyti muziejaus žuvų salės ekspozicijoje arba fonduose. Žuvų skyriaus veiklos kryptis – žuvų rinkimas, mokslinis apibūdinimas, saugyklų rinkinių ir ekspozicijos pildymas, dalyvavimas švietėjiškoje veikloje. Viso muziejuje saugoma 2126 žuvų egzemplioriai. Pagrindiniame fonde - 2079 saugojimo vienetai, pagalbiniame  – 47 vienetai.   Duomenys apie eksponatus ir paruoštus preparatus suvedami į kompiuterinį katalogą, įrašomi į inventorinę knygą, užpildomos kataloginės kortelės, registruojama eksponato laikymo vieta.

Rečiausi ir vertingiausi eksponatai demonstruojami ekspozicijos salėje. Sistematine tvarka išdėstyta 228 žuvų egzemplioriai (152  fiksuoti formaline arba spirite, 76 iškamšos). Žuvų ekspozicija įdomi istorinę praeitį menančiais eksponatais:   2,8 m ilgio kardžuve (Xiphias gladius, Baltijos jūra, 1931m.), piranija (Serrasalmus nattereri, Amazonė, 1931m.), penkiaūse vėgėle (Motella mustela, Viduržemio jūra, 1905m.), jūrų šuniuku (š. Blenniidae, Viduržemio jūra, 1905m.). Tai seniausieji prof.  T.Ivanausko surinkti eksponatai.

Po 1981 m. rekonstrukcijos  muziejuje susikaupė nemaži žuvų rinkiniai,  turime įdomių  žuvų, kurių iki to laiko muziejuje nebuvo. Tai ne tik vietinės žuvų faunos rūšys, bet ir surinktos ekspedicijų į Ochotsko ir Karibų jūras, Atlanto vandenyną metu, žuvys iš Viduržemio, Adrijos, Kaspijos jūrų,  Pietų Amerikos, Europos ir Azijos vandens telkinių. Taip žuvų salėje atsirado egzotiškos žuvys: plaukadantis (Trichodon trichodon), raguotis (Myoxocephalus polyacanthocephalus), pjūklažuvė (Pristis pectinatus), ryklys auklė (Ginglymostoma cirratum), gitaržuvė (Rhinobatos rhinobatos), elektrinė (Torpedo torpedo) ir jaučianosė (Rhinoptera marginata) rajos.

Žuvų rinkinių saugykloje saugoma 1897 žuvų egzemplioriai. Rinkiniai išdėstyti ir suskirstyti sistematine tvarka. Saugyklos tikslas – papildyti rinkinius naujomis rūšimis bei gausinti mažai skaitlingas rūšis. Rinkiniai kasmet papildomi eksponatais iš ekspedicijų po Lietuvą,  privačių asmenų, zoologijos sodo, žuvininkystės ūkių. Čia saugomi žuvų formalininiai ir spiritiniai preparatai bei iškamšos.

Ichtiologijos  skyriaus tel.:  ( 8 – 37 ) 20 38 30

Roplių skyrius

Įdomi  stuburinių gyvūnų grupė, prieš 350 mln. m. išėjusi iš vandens ir prisitaikiusi gyventi sausumoje  -  varliagyviai ir ropliai. Varliagyviai ( amfibijos) nėra tikrieji sausumos gyvūnai, nes jų veisimuisi reikalingas vanduo, ir gyventi jie gali tik drėgnoje aplinkoje. Ropliai – pirmieji tikrieji sausumos stuburiniai, nes nei jų dauginimuisi, nei gyvenimui  vanduo nereikalingas. Kai kurie jų  prisitaikė gyventi net ypatingai sausose vietose – pusdykumėse ir dykumose. Kai kurie ropliai - krokodilai, kai kurie vėžliai ir gyvatės,  evoliucijos eigoje iš naujo prisitaikė gyventi vandenyje, bet jie kvėpuoja plaučiais, atmosferos oru ir daugintis išlipa į sausumą.

Muziejuje galima pamatyti visų trijų būrių: uodeguotųjų, bekojų ir beuodegių varliagyvių atstovus. Žemėje plačiausiai paplitęs ir muziejuje gausiausias eksponatais  - beuodegių varliagyvių būrys :  rupūžės, medvarlės, varlės. Demonstruojami ropliai priklauso  3 būriams : vėžlių, žvynaroplių ir krokodilų.Senovinės, retos, N.Zenlandijos haterijos ( tuataros), vienintelio snapagalvių būriui priklausančio atstovo, muziejus , deja, neturi Daugiausiai muziejuje  žvynaroplių būrio atstovų : įvairūs driežai, smaugliai, žalčiai, gyvatės.

Skyriuje yra saugoma 2799 vienetai varliagyvių ir roplių; pagrindiniam rinkinyje – 2604 vnt., pagalbiniam – 195 vnt. Muziejaus rinkiniuose gyvūnai saugomi įvairia forma: šlapi preparatai, iškamšos, odos, skeletai ir t.t. Didžioji dauguma – šlapi preparatai.

Varliagyvių – roplių skyriuje, kaip ir visame muziejuje, ekspozicija išdėstyta sistematine tvarka. Eksponuojama 237 vienetai gyvūnų, priklausančių 187 rūšims. Rodomi patys įdomiausi, vertingiausi moksliniu, kultūriniu ir istoriniu požiūriu gyvūnai iš Lietuvos ir kitų kraštų. Dalis jų surinkta muziejaus įkūrėjo prof. T. Ivanausko. Seniausias eksponatas skyriuje  - 1907 m.  T. Ivanausko iš Bonyuls (Prancūzija) biologinės stoties atvežtas alpinis tritonas (Triturus alpestris), 1921 m. iš Italijos. – vandeninis žaltys (Natrix tessellata) ir 1923 m. – driežai: (Podarcis muralis, Podarcis sicula). Iki šių dienų išliko ir eksponuojami T. Ivanausko  pagalbininko, puikaus taksidermisto F. Jomanto pagaminti žalčio (Natrix natix) ir balinio vėžlio (Emys orbicularis) kraujotakos sistemos šlapi preparatai. Ekspoziciją paįvairina biogrupės ir dioramos. 1981-1982 m. sukurta „Pilkųjų varanų“ biogrupė ir jūrinio vėžlio “Logerchedas“ diorama. Salės puošmena – T. Ivanausko iš Brazilijos parvežtos anakondos – 6m 30 cm. (Eunectes murinus) iškamša, šalia jos -„Brazilijos gyvačių“ biogrupė.

Muziejaus rinkiniai pildomi ekspedicijų ir išvykų metu, iš herpetologinių kolekcijų (dovanos), zoologijos sodų ir privačių asmenų. Po 1931 m. surengtos ekspedicijos į Braziliją, muziejus pasipildė egzotiškais P. Amerikos  varliagyviais ir ropliais. Daug gyvūnų atvežta 1967 m.- iš Tadžikijos, 1974 m.- iš Turkmėnijos ekspedicijų. Po 1989 m. ekspedicijos į Atlanto v. ir 1991 m. – į Karibų jūrą, skyrius praturtėjo jūriniais vėžliais, įrašytais į Tarptautinę raudonąją knygą.

Surinkta medžiaga sisteminama, moksliškai sutvarkoma (inventorizuojama, įtraukiama į kompiuterinę duomenų bazę), paruošiama saugojimui arba eksponavimui ir ja leidžiama naudotis ne tik muziejaus mokslo darbuotojams, bet ir kitiems, tyrinėjantiems varliagyvius bei roplius. Rinkiniai naudojami ir visuomenės švietėjiškoje veikloje, vedami teminiai užsiėmimai studentams ir moksleiviams.

Herpetologijos  skyriaus tel.:  ( 8 -37 )  20 38 30

Paukščių skyrius

Etnografinėse Lietuvos žemėse (dabar Baltarusijos teritorija), Lydos apskrityje, netoli Vosyliškio miestelio, Lebiodkos dvare Leonardas Ivanauskas (prof. Tado Ivanausko tėvas) 1861 m. įkūrė namų muziejų – „Paukščių kambarį“, kuris sietinas su zoologijos muziejaus ornitologinio rinkinio ištakomis. Šiuo metu ornitologijos skyriaus saugyklose sukaupta per 10 600 saugojimo vienetų : per 6000 paukščių kūnelių ir odų, per 1800 iškamšų, per 1200 vienetų skeletinės medžiagos, 900 kiaušinių dėčių, 600 šlapių preparatų, 130 lizdų. Rinkinyje yra atstovų iš visų žemynų ir beveik visos Lietuvoje aptinkamos paukščių rūšys.

2003 metų duomenimis Kauno zoologijos muziejaus paukščių kolekcija tarp 130 tokio tipo didžiausių Europos  kolekcijų (pagal rinkinio dydį) užima  69 vietą.

Nemažą kolekcijos dalį sudaro iš ekspedicijų parvežti paukščiai. Iš 34 ekspedicijų, suorganizuotų 1914 – 1991 m. ( viso jų buvo 42 ) parvežta paukščių preparatų. Gausi ornitologinė medžiaga surinkta ekspedicijų metu Brazilijoje (1931 m.), Tadžikistane (1960 m.), Azerbaidžane (1969 m.), Buriatijoje (1986 m.) ir kt.

Pastaraisiais metais dėl lėšų stokos daugiau orientuojamasi į vietinės faunos rinkimą.

Pagrindinis rinkimo metodas – žuvusių paukščių, jų lizdų, kiaušinių surinkimas į pagalbą pasitelkiant Aplinkos ministerijos atitinkamas tarnybas, gyvūnų globos organizacijas, zoosodus, privačias kolekcijas, mokslinio tyrimo institucijas, ornitologus – mėgėjus.

Apie 10% rinkinio yra eksponuojama ekspozicijos salėje: per 980 paukščių iškamšų, išdėstytų sistematine tvarka bei 24 biogrupės (11 įrengta  1922 – 1939 m. - kilniojo erelio, tetervinų, žuvėdrų, varninių, jerubių, slankų, pempių, laukio, gaidukų, kirų, strazdų biogrupės. 1953 – 1954 m. paruošta lelių grupė. 1979 – 1981 m. rengiant naują ekspoziciją, įrengta dar 11 biogrupių - žąsų migracijos, pingvinų, kurtinių, baublių, paukštvanagio, kormoranų, pelėdų, lingės, uolinių kurapkų, sultonviščių, tukanų ). 2005 m. įruošta jūrinių erelių lizdo biogrupė. Ekspozicijoje galima pamatyti jau istorinę vertę turinčias paukščių iškamšas –  sadžą (pagamintą 1859 m.), žvirblinę pelėdą, žvyrę, rudakaklį kragą, rudakaklį narą ( pagamintus 1861 m.).

Ekspozicijoje rasite visame pasaulyje nykstančių, į Tarptautinę raudonąją knygą įrašytų paukščių rūšių: Oveno kivį (Apteryx owenii), ibisą atsiskyrėlį (Geronticus eremita), baltapetį erelį (Haliaeetus pelagicus ), karališkąjį fazaną (Syrmaticus reevesii), baltabruvę pempę (Vanellus gregarius ) ir daugelį kitų.

Paukščių ekspozicijos salėje yra taksidermistiniu požiūriu vertingų darbų: juodojo gandro (Ciconia nigra), juodojo peslio (Milvus migrans), jūrinio kirliko (Charadrius hiaticula), skeltauodegio kiro (Xema sabini), juodagurklio strazdo (Turdus ruficollis), karietaitės (Troglodytes troglodytes) ir kitų paukščių iškamšos.

Ornitologijos skyriuje keli dešimtmečiai kaupiama Lietuvos paukščių, jų lizdų ir kiaušinių morfologinių rodiklių duomenų bazė. Visi eksponatai išsamiai aprašomi, išmatuojami, o sukaupti duomenys panaudojami rašant darbus apie Lietuvos ornitofauną.

Skyriaus darbuotojai vykdo įv. tiriamuosius darbus – paukščių gausumo bei veisimosi produktyvumo, žiemojančių paukščių apskaitos, daugiamečius plėšrių paukščių ir pelėdų tyrimus. Daug dėmesio skiriama aplinkosauginiams darbams – plėšrių paukščių, juodųjų gandrų, pelėdų lizdų paieškoms Lietuvoje, keliami dirbtiniai lizdai plėšriems paukščiams, inkilai pelėdoms, dalyvaujama aplinkosauginiuose renginiuose.

Dalyvaujama įvairiuose moksliniuose bei aplinkosauginiuose projektuose – Jūrinių erelių apsaugos, žiedavimo spalvotais žiedais projektuose, tarptautiniame projekte „ Migruojantys Vakarų Palearktikos paukščiai  “ ( OMPO ), Natura 2000 bei Europos plėšriųjų paukščių monitoringo programose.

Skyriaus ornitologai skaito paskaitas ornitologine tematika, praveda ekskursijas, pamokas, seminarus muziejuje ir gamtoje. Skelbia mokslines bei populiarias publikacijas ornitologiniuose leidiniuose bei spaudoje, dalyvauja TV bei radijo laidose, teikia konsultacijas, rengia fotoparodas.

Ornitologijos skyriaus tel.: ( 8 – 37 )  20 03 05

Žinduolių skyrius

Žinduolių skyrius, kaip atskiras padalinys muziejuje įkurtas 1977 m., tačiau jo ištakos siejamos su Gamtos tyrimo stoties (GTS) įsteigimu 1919m. 1921 metais įsigytos 35 žinduolių rūšys. Po 1931m. ekspedicijos į Braziliją, atvežta naujų žinduolių rūšių: skruzdėdų (Myrmecophagidae), šarvuočių,  (Dasypodidae), įvairių beždžionių (Primates) ir kt. 1948m. zoologijos muziejus  perkeltas į naujas patalpas Laisvės al., kuriose dirba iki šiol.

Žinduolių skyriaus rinkiniuose komplektuojami būriai: kloakiniai - Monotremata, sterbliniai - Marsupialia, nepilnadančiai - Edentata, vabzdžiaėdžiai - Insectivora, kaguanai - Dermoptera, šikšnosparniai - Chiroptera, primatai - Primates, plėšrieji - Carnivora, irklakojai - Pinnipedia, banginiai - Cetacea, neporakanopiai -  Perissodactyla, damanai - Hyracoidea, vamzdžiadančiai - Tubulidentata, porakanopiai - Artiodactyla, tryniakojai - Tylopoda, skujuočiai - Pholidota, graužikai - Rodentia, kiškiažvėriai - Logomorpha.

Žinduolių eksponatų rinkiniai saugomi keturiose saugyklose.

Bendras  eksponuojamų ir saugomų saugyklose žinduolių skaičius - 4829 vienetai.

Žinduolių rinkinį sudaro: 474 iškamšos; 900 kailių ir kūnelių; 306 kailių su kaukolėmis;608 spiritiniai preparatai; 1553 kaukolės; 13 galvų iškamšų; 162 ragai su dalimi kaukolės; 15 kaukolių su ragais; 468 apatiniai žandikauliai; 23 skeletai; 43 iltys ir kt.

Dvejose  ekspozicinėse žinduolių bei medžioklės trofėjų salėse eksponuojamos 286 žinduolių rūšys. Čia galima pamatyti visus Lietuvos žinduolių faunos atstovus (100 %).

Ekspozicinėje salėje demonstruojama: 354 iškamšos, 28 vnt. kaukolių ir 18 vnt. skeletinės medžiagos.

Ekspozicija išdėstyta sistematine tvarka. Joje galima pamatyti įspūdingų dydžių ir egzotinės išvaizdos žinduolių: aukščiausią  pasaulyje žinduolį - žirafą (Giraffa camelopardalis), greičiausią žinduolį - gepardą (Acinonyx jubatus), stambiausią plėšrūną - baltąjį lokį (Ursus maritimus), vieną iš mažiausių - kirstuką nykštuką (Sorex minutus L.) ir kt. Ekspozicijai gyvumo suteikia vaizdžiai įrengtos dioramos: “Vilkai“, „Bebrai“, „Baltasis lokys“, „Liūtai“ ir „Lapės“ bei biologinė grupė „Stumbrai“.

Medžioklės trofėjų salės ekspozicijoje eksponuojama 258 eksponatų:

• Ragai su dalimi kaukolės (147 eksp.);

• Ragai (3 eksp.);

• Ragai su kaukole (1 eksp.);

• Galvos iškamšos (13 eksp.);

• Kaukolės (31eksp.);

• Kailiai (14 eksp.);

• Iltys (37 eksp.);

• Įvairios paukščių iškamšos (12 eksp.).

Iš 258 eksponuojamų trofėjų - 90 įvertinti: aukso medaliu (26 eksp.), sidabro – (25 eksp.), bronzos – (38 eksp.), Grand prix (1 eksp.).

Žinduolių skyriuje eksponuojama 92 rūšys žinduolių, įtrauktų į Tarptautinę Raudonąją (iš jų 22 rūšys į Lietuvos Raudonąją) knygą. Iš eksponuojamų Raudonosios knygos atstovų minėtini: gepardas (Acinonyx jubatus); amūro tigras (Panthera tigris altaica); baltasis lokys (Ursus maritimus); snieginis leopardas (Uncija uncija); didžioji skruzdėda (Myrmecophaga trydoctyla); orangutangas (Pongo pygmaeus); lūšis (Felis lynx); ūdra (Lutra lutra); stumbras (Bizon bonusus).

Žinduolių skyriaus tel.: (8-37) 20 03 05

 

Ekskursinis skyrius

“Zoologijos muziejus nepamainoma vaizdinė priemonė ne tik mokslą įsigyti, bet ir mokslui viešai populiarizuoti“, rašė prof. T.Ivanauskas.

Viena svarbiausių muziejaus sričių – visuomenės supažindinimas su muziejaus vertybėmis, gamtos mokslo sričių propagavimas, plačiosios visuomenės supažindinimas su mus supančia gyvąja gamta, žinių apie gyvūnijos evoliuciją, tarprūšinius bei vidurūšinius santykius, santykius su aplinka perteikimas, supažindinimas su Lietuvos gyvūnų bei kt. žemynų faunos rūšine sudėtimi, gyvūnų anatomija, fiziologija, retomis bei nykstančiomis gyvūnų rūšimis, naujų gamtosauginių projektų, vykdomų Lietuvoje bei užsienyje pristatymas.

Kad būtų galima sistemingai gamtos žinias skleisti ” gyvu žodžiu “1971 m. muziejuje įkurtas Ekskursinis skyrius. Jis dirba sekančiomis kryptimis :

- veda apžvalgines ekskursijas po muziejų,

- ruošia metodinę teminių – zoologinių ekskursijų medžiagą bei jas praveda (šiuo metu paruošta per 60 teminių ekskursijų. Jos užsakomos iš anksto pagal lankytojų pageidavimus),

- praveda specializuotas ekskursijas (iš anksto užsakius) po muziejaus mokslinius fondus, bioanalizės bei taksidermijos laboratorijas ir t.t.,

- bendradarbiauja su įvairiomis mokslo įstaigomis : aukštosiomis     - VU, VPU, VDU, KMU, LŽŪU, kolegijomis – Miškų ir aplinkos inžinerijos, Kraštotvarkos, Verslo vadybos ir t.t., bendrojo lavinimo mokyklomis bei ikimokyklinėmis įstaigomis, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centrais, neįgalaus jaunimo centrais ir t.t.

- ruošia įvairius gamtinius projektus su atskiromis ugdymo įstaigomis,

-  rengia įvairias parodas , konkursus,

-  ruošia metinius paskaitų jauniesiems zoologams planus (nuo spalio kovo mėn.). Paskaitos nemokamos.

-  vykdo muziejaus reklamą (platina muziejaus reklaminę medžiagą, apie renginius informuoja žiniasklaidą, televiziją),

- dalyvauja tarpmuziejinėje veikloje,

- atlieka konsultacinį darbą.

Ekskursijos su ekskursijų vadovu  užsakomos iš anksto  tel.  ( 8-37 ) 22 25 43

Apžvalginės ekskursijos su vadovu kaina (grupei iki 30 žmonių)  - 25 Lt.,

Teminės ekskursijos bei ekskursijos užsienio kalba su vadovu kaina - 25 Lt.

 

 

Biologinės analizės laboratorija

Tai vienas naujausių Tado Ivanausko zoologijos muziejaus padalinių, įkurtas 1986 m. Biologinės analizės laboratorijos paskirtis – detali biologinė į muziejų patenkančių visų stuburinių gyvūnų analizė, morfologinių ir kitų duomenų, naudojamų teoriniams apibendrinimams, kaupimas. Laboratorijoje gaminami įvairių sistematinių grupių gyvūnų šlapieji ir parafinizuoti preparatai, daromos paukščių odelės ir kūneliai, kaupiamos oologinės (paukščių kiaušinių) ir osteologinės (paukščių skeletų) kolekcijos.Ši medžiaga vėliau patenka į muziejaus ekspoziciją arba perduodama į atitinkamų muziejaus skyrių saugyklas. Apie kiekvieną į muziejų ir Biologinės analizės laboratoriją patenkantį gyvūną kaupiama ir saugoma dvejopa informacija: duomenys, rašomi etiketėse (tiksli radimo vieta, laikas, lytis) ir morfologinių matavimų duomenys. Laboratorija glaudžiai bendradarbiauja ir su kitomis švietimo bei mokslo institucijomis, Ekologijos institutu, Gyvūnų globos draugija ir kt.

Ar moderniame naujų technologijų pasaulyje, molekulinės biologijos ir genetinių tyrimų amžiuje muziejinės gyvūnų kolekcijos vis dar tebeturi vertę? Taip. Muziejinės gyvūnų kolekcijos yra archyvas, kuriame sukaupta daug vertingos informacijos, svarbios įvairiausioms biologijos sritims. Jei anksčiau muziejinės kolekcijos dažniausiai buvo naudojamos taksonominiams, filogenetiniams ar geografinio paplitimo tyrimams, šiandien tai ir puikus duomenų šaltinis ilgalaikiams ekologiniams, fenologiniams tyrimams, DNR šaltinis genetiniams ar populiacijų tyrimams bei puiki cheminių tyrimų bazė.Ateityje tokiems tyrimams medžiaga gali būti paimta, eksponatams nepadarant jokios matomos  žalos. Intensyviausiai muziejinės kolekcijos buvo renkamos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, todėl ateityje dėl dabartinio periodo medžiagos trūkumo ilgalaikius pokyčius bus sunkiau pastebėti. Mokslininkų nuomone, sprendžiant šią ilgalaikių ekologinių tyrimų problemą, reikėtų ne tik rūpestingai saugoti iki šiol surinktą medžiagą, bet ir vėl imti intensyviau kaupti muziejines kolekcijas

Bioanalizės laboratorijos tel.:  ( 8 – 37 )  20 02 78