Būdami gamtoje,dažniausiai pastebim didesnius, į akį krintančius gyvūnus, jais domimės ir geriau pažįstame. O juk mažųjų, smulkiųjų, dažnai plika akimi vos pastebimų gyvūnų yra labai daug ir jų reikšmė gamtoje  labai svarbi. Tai bestuburiai – labai didelė ir įdomi gyvūnų grupė, rūšių skaičiumi sudaranti absoliučią daugumą žemėje. Šiai grupei priklauso ir gyvūnai, kurių kūnas yra viena vienintelė ląstelė (juos galime pamatyti tik per mikroskopą) ir tokie „gigantai“, kaip jūriniai vėžiai omarai, dvigeldžiai moliuskai tridaknos, milžiniški galvakojai moliuskai kalmarai. Didelė  šios grupės gyvūnų dalis išliko nepakitusi šimtus milijonų metų. Jie prisitaikė gyventi ore, sausumoje, vandenyje, kitų gyvūnų organizmuose (parazitai).

Muziejaus bestuburių ekspozicija išdėstyta sistematine, evoliucijos procesą atspindinčia tvarka, pradedant žemesniaisiais daugialąsčiais ir baigiant sudėtingos sandaros bestuburiais- nariuotakojais ir dygiaodžiais.

Muziejuje galima pamatyti šių bestuburių tipų gyvūnus: pintis, duobagyvius, kirmėles (plokščiąsias, apvaliąsias, žieduotąsias), moliuskus, nariuotakojus ir dygiaodžius. Gausiausiai  Žemėje paplitę moliuskai ir nariuotakojai – jų ir muziejuje eksponuojama daugiausia.

Bestuburių skyriuje saugoma 37 786 vnt. gyvūnų; pagrindiniam rinkinyje – 37 710 vnt., pagalbiniame rinkinyje – 76 vnt. Rinkiniuose gyvūnai saugomi įvairia forma: šlapi preparatai, mumifikuoti, skeletai, kriauklės.

Ekspozicija prasideda žemesniaisiais daugialąsčiais – pintimis. Tai primityvūs, žemėje išgyvenę ir nepakitę milijonus metų gyvūnai, neturintys organų ir audinių. Jų kūno formą palaiko mineralinis ar organinis skeletas. Ekspozicijoje išsiskiria 1923 m. P. Šivickio dovanota nepaprastai graži ažūrinė stiklapintė (Euplectella aspergillum).

Tikrieji daugialąsčiai prasideda duobagyviais. Tai vandens (dažniausiai jūrų) gyventojai, vieni sėslūs, kiti plūduriuojantys, nuo kelių milimetrų iki dešimties metrų. Ekspozicijoje galima pamatyti Baltijos pajūryje pasitaikančią medūzą (Aurelia aurita), įdomi koralų kolekcija. Kirmėlių (plokščiųjų, apvaliųjų ir žieduotųjų) kolekcija ir įdomi, ir pamokanti. Čia galima pamatyti kelių metrų ilgio parazitinę plokščiąją kirmėlę- platųjį kaspinuotį (Diphyllobothrium latum) ir 1921 m. T. Ivanausko iš Viduržemio jūros parvežta daugiašerę žieduotąją kirmėlę – afroditę (Aphrodite aculeata ).

Didžiąją ekspozicijos dalį sudaro moliuskai, kurių daugumos eksponuojama kriauklės (apie 600 rūšių).Tai ir P. Šivickio Filipinuose surinktos, ir E. Liutikienės iš Australijos , kolekcionieriaus M. Gižo, A. Račkaus dovanotos moliuskų kolekcijos. Didelė ir graži didžioji bedantė (Anodonta cygnea) 1999 m į ekspoziciją atkeliavo iš Marijampolės apskrities.

Nariuotakojų ekspozicija prasideda vėžiagyviais, kurių įvairovė gamtoje labai didelė. Tai ir sėslios jūrgilės (Balanus), savo išvaizda net nepanašios į vėžiagyvius, ir didžiuliai jūriniai vėžiagyviai – omarai, langustai. Turtinga krabų kolekcija.

Be to ekspozicijoje pamatysime smulkius kolonijinius gyvūnus  samangyvius, panašius į dvigeldžius moliuskus jūrinius pečiakojus bei spindulinės simetrijos gyvūnus dygiaodžius.

Bestuburių sk. tel : (8 – 37)  20 38 30