Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejus – vienas seniausių muziejų respublikoje ir vienintelis zoologijos muziejus Pabaltijyje. Visa muziejaus istorija ir veikla glaudžiai susijusi su Lietuvos gamtos mokslo raida ir prof. Tadu Ivanausku.

Muziejaus ištakos siekia 1859 – 1861 metus. Tokiais metais datuotos pirmosios muziejaus iškamšos, pagamintos T.Ivanausko tėvo Leonardo Ivanausko rankomis, atkeliavę iš gimtojo Lebiodkos dvaro.

Muziejus įkurtas  1919 m. liepos mėn. 15 d. kaip Gamtos tyrimo stotis prof. T.Ivanausko iniciatyva. Ji rūpinosi gyvosios gamtos tyrimu, Lietuvos faunos rinkimu, sisteminimu, iškamšų gamyba.

1920m. Kaune įsikūrus Aukštiesiems kursams, čia buvo skaitomos paskaitos studentams, atliekami laboratoriniai darbai.

1922 m. vasario 16 d., Kaune įkūrus Lietuvos universitetą, muziejus  perduotas Universiteto matematikos – gamtos fakulteto zoologijos katedrai ir tapo mokslinio tyrimo bei visuomenine švietėjiška įstaiga. Dėl patalpų stokos 1928 m.muziejus perkeliamas į erdvesnes patalpas Donelaičio g.20. Čia koncentruojasi visi faunos tyrimai, organizuojamos išvykos, renkami eksponatai, 1922 -1939 m. sukuriamos pirmosios originalios muziejaus biologinės grupės. Užmezgami ryšiai su 18 Europos šalių aukštosiomis mokyklomis, gamtos tyrimo stotimis, zoologijos muziejais bei sodais, keičiamasi eksponatais.

Tuo metu muziejų praturtino  ir prof. P.Šivickio dovanotos asmeninės tropinių koralų bei moliuskų kriauklių kolekcijos bei entomologo A.Palionio gausi Lietuvos drugių kolekcija (582 rūšys).

1929 m. už muziejaus įkūrimą T.Ivanauskas apdovanotas LDK Gedimino ordinu.

1931 m. T.Ivanauskas suorganizavo žymiausią muziejaus istorijoje 3 mėn. ekspediciją į Braziliją.Jos metu surinkti gausūs egzotiškos atogražų faunos rinkiniai.

1940 m. Matematikos – gamtos fakultetas perkeliamas į Vilnių ir Zoologijos muziejus Kaune lieka be šeimininko.

Antrojo pasaulinio karo metu - 1943 m. kovo mėn. muziejus uždaromas bei paverčiamas karo ligonine ir tik stropaus prižiūrėtojo A.Šiugždinio bei  prof.T. Ivanausko pastangomis išgelbstimas nuo pražūties.

1945 m. Vilniuje įkūrus Biologijos institutą, muziejus pereina jo žinion.

1948 m. muziejus perkeliamas į nepritaikytas patalpas Laisvės al. 106. Prasideda sunkūs ir kruopštūs muziejaus atstatymo darbai. 1949 m. muziejus atveria duris lankytojams. Salėse sistematine tvarka eksponuojama 4500 eksponatų, 11 paukščių biogrupių, skeletų rinkinys, lyginamosios anatomijos pavyzdžiai.

1947 - 1962 m. atnaujinamos ekspedicijos - į Astrachanės rezervatą, Turkmėniją,  Azerbaidžano pietinę dalį,  Š. Kazachiją, Tadžikiją, Kolos pusiasalį, Obės žemupį. Jas organizavo ir jose dalyvavo pats T.Ivanauskas.

1955 m. muziejus pasipildo egzotiškais rinkiniais bei originaliom biogrupėm iš Kauno Jėzuitų gimnazijos Gamtos muziejaus.

1963 m. Zoologijos muziejus perduodamas Valstybiniam gamtos apsaugos komitetui.

1970 m. gruodžio 16 d. zoologijos muziejui suteiktas jo įkūrėjo Tado Ivanausko vardas.

1967 – 1974 m., tęsiant T.Ivanausko tradicijas, suorganizuotos ekspedicijas į: Tadžikiją, Azerbaidžaną, Gruziją, Buriatiją, Komandorų salas, Turkmėniją, Barenco jūrą, Cimliansko vandens saugyklą.

1973 -1976 m. ekspozicija pasipildė E. Liutikienės dovanota N. Zelandijos moliuskų kriauklių kolekcija.

1975 m. prasidėjo didelė muziejaus rekonstrukcija  trukusi 6 metus.

1981 m. liepos mėn. 27 d. po rekonstrukcijos muziejus atveria duris lankytojams.

Nauja ekspozicija užima 2505 kv.m., išdėstyta per tris aukštus 6  salėse, 96 stenduose pagal mokslinę sistematiką nuo primityviausių iki sudėtingiausių organizmų. Eksponuojama 13 000 vienetų, 13 dioramų, 46 biogrupės. Įrengta nauja medžioklės trofėjų salė. Salės radiofikuotos, vedamos ekskursijos.

1980 m. suorganizuotos ekspedicijos – į Astrachanę bei Kirgiziją.

1982 m., minint T.Ivanausko 100-ąsias gimimo metines, įkurtas jo vardo memorialinis kambarys.

1986 m. – J.Gelaževičiaus padovanoja muziejui filatelijos kolekciją „ Gyvūnų pasaulis “.

1982 – 2000 m. suorganizuota 16 ekspedicijų. Ekspozicija papildoma ir eksponatais iš Kauno, Rygos, Talino, Maskvos zoologijos sodų bei Klaipėdos jūrų muziejaus, Kėdainių gamtininkų stoties.

1989 m. muziejus pereina Aplinkos apsaugos departamento žinion. Jį pertvarkius, 1994 m. - LR Aplinkos apsaugos ministerijai.

Šiandien muziejaus ekspozicijoj - apie 15 000 eksponatų , moksliniuose fonduose – 200 000.

Muziejuje veikia 7 moksliniai skyriai: Bestuburių  (nuo pinčių iki vabzdžių), Entomologijos (vabzdžių), Ichtiologijos (žuvų), Herpetologijos (varliagyvių, roplių), Ornitologijos (paukščių), Mamologijos (žinduolių), Ekskursinis skyrius .

Veikia 3 mokslinės laboratorijos – Bioanalizės laboratorija, Biologinių preparatų dirbtuvės, Eksperimentinė taksidermijos laboratorija.

Muziejuje taip pat yra respublikinis  paukščių žiedavimo centras.

Muziejus jungia filialus – Ventės rago ornitologinę stotį bei jos ekspoziciją, Žuvinto bei Čepkelių rezervatų muziejus bei Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratoriją.

Šiuo metu muziejuje bei jo filialuose dirba 79 darbuotojai.