Įdomi  stuburinių gyvūnų grupė, prieš 350 mln. m. išėjusi iš vandens ir prisitaikiusi gyventi sausumoje  -  varliagyviai ir ropliai. Varliagyviai ( amfibijos) nėra tikrieji sausumos gyvūnai, nes jų veisimuisi reikalingas vanduo, ir gyventi jie gali tik drėgnoje aplinkoje. Ropliai – pirmieji tikrieji sausumos stuburiniai, nes nei jų dauginimuisi, nei gyvenimui  vanduo nereikalingas. Kai kurie jų  prisitaikė gyventi net ypatingai sausose vietose – pusdykumėse ir dykumose. Kai kurie ropliai - krokodilai, kai kurie vėžliai ir gyvatės,  evoliucijos eigoje iš naujo prisitaikė gyventi vandenyje, bet jie kvėpuoja plaučiais, atmosferos oru ir daugintis išlipa į sausumą.

Muziejuje galima pamatyti visų trijų būrių: uodeguotųjų, bekojų ir beuodegių varliagyvių atstovus. Žemėje plačiausiai paplitęs ir muziejuje gausiausias eksponatais  - beuodegių varliagyvių būrys :  rupūžės, medvarlės, varlės. Demonstruojami ropliai priklauso  3 būriams : vėžlių, žvynaroplių ir krokodilų.Senovinės, retos, N.Zenlandijos haterijos ( tuataros), vienintelio snapagalvių būriui priklausančio atstovo, muziejus , deja, neturi Daugiausiai muziejuje  žvynaroplių būrio atstovų : įvairūs driežai, smaugliai, žalčiai, gyvatės.

Skyriuje yra saugoma 2799 vienetai varliagyvių ir roplių; pagrindiniam rinkinyje – 2604 vnt., pagalbiniam – 195 vnt. Muziejaus rinkiniuose gyvūnai saugomi įvairia forma: šlapi preparatai, iškamšos, odos, skeletai ir t.t. Didžioji dauguma – šlapi preparatai.

Varliagyvių – roplių skyriuje, kaip ir visame muziejuje, ekspozicija išdėstyta sistematine tvarka. Eksponuojama 237 vienetai gyvūnų, priklausančių 187 rūšims. Rodomi patys įdomiausi, vertingiausi moksliniu, kultūriniu ir istoriniu požiūriu gyvūnai iš Lietuvos ir kitų kraštų. Dalis jų surinkta muziejaus įkūrėjo prof. T. Ivanausko. Seniausias eksponatas skyriuje  - 1907 m.  T. Ivanausko iš Bonyuls (Prancūzija) biologinės stoties atvežtas alpinis tritonas (Triturus alpestris), 1921 m. iš Italijos. – vandeninis žaltys (Natrix tessellata) ir 1923 m. – driežai: (Podarcis muralis, Podarcis sicula). Iki šių dienų išliko ir eksponuojami T. Ivanausko  pagalbininko, puikaus taksidermisto F. Jomanto pagaminti žalčio (Natrix natix) ir balinio vėžlio (Emys orbicularis) kraujotakos sistemos šlapi preparatai. Ekspoziciją paįvairina biogrupės ir dioramos. 1981-1982 m. sukurta „Pilkųjų varanų“ biogrupė ir jūrinio vėžlio “Logerchedas“ diorama. Salės puošmena – T. Ivanausko iš Brazilijos parvežtos anakondos – 6m 30 cm. (Eunectes murinus) iškamša, šalia jos -„Brazilijos gyvačių“ biogrupė.

Muziejaus rinkiniai pildomi ekspedicijų ir išvykų metu, iš herpetologinių kolekcijų (dovanos), zoologijos sodų ir privačių asmenų. Po 1931 m. surengtos ekspedicijos į Braziliją, muziejus pasipildė egzotiškais P. Amerikos  varliagyviais ir ropliais. Daug gyvūnų atvežta 1967 m.- iš Tadžikijos, 1974 m.- iš Turkmėnijos ekspedicijų. Po 1989 m. ekspedicijos į Atlanto v. ir 1991 m. – į Karibų jūrą, skyrius praturtėjo jūriniais vėžliais, įrašytais į Tarptautinę raudonąją knygą.

Surinkta medžiaga sisteminama, moksliškai sutvarkoma (inventorizuojama, įtraukiama į kompiuterinę duomenų bazę), paruošiama saugojimui arba eksponavimui ir ja leidžiama naudotis ne tik muziejaus mokslo darbuotojams, bet ir kitiems, tyrinėjantiems varliagyvius bei roplius. Rinkiniai naudojami ir visuomenės švietėjiškoje veikloje, vedami teminiai užsiėmimai studentams ir moksleiviams.

Herpetologijos  skyriaus tel.:  ( 8 -37 )  20 38 30