Žuvys (lot.Pisces) — šaltakraujai stuburiniai, vyraujantys gėluose vandenyse ir jūrose. Jos turi žandų aparatą, todėl su visais sausumos stuburiniais jungiamos į žanduotųjų stuburinių šaką, kurioje užima žemiausią pakopą. Dėl progresyvių bruožų žuvys tapo vandenyje vyraujančiais stuburiniais (50% visų žinomų stuburinių rūšių — apie 25000). Seniausios žuvų liekanos žinomos iš viršutinio silūro (prieš 400 mln. m.), amžiumi ženkliai lenkia dinozaurus. Iki dabar išliko tik dviejų klasių žuvys: kremzlinės ir kaulinės. Beveik visos kremzlinės žuvys gyvena jūrose, 40% pasaulio žuvų rūšių gyvena gėluose vandenyse.


EKSPOZICIJA

Patys įdomiausi ir vertingiausi eksponatai — ekspozicijoje. Čia – 224 žuvų egzemplioriai. Eksponuojami rinkiniai svarbūs istoriniu, kultūriniu ir moksliniu požiūriais. Ekspozicijoje tradicinis evoliucinio eksponavimo principas derinamas su gilesnio ryšio su gamtine aplinka atskleidimu, naudojant gyvūnų iškamšų patrauklesnį pateikimo būdą — dioramas („Ežero žuvys“, „Logerchedas“).
Žuvų ekspozicija įdomi ir istorinę praeitį menančiais (1905 — 1931 m.) eksponatais, surinktais muziejaus įkūrėjoT.Ivanausko, tokiais kaip 2,8 m ilgio kardžuvė (Xiphias gladius), piranija (Serrasalmus nattereri), dryžuotoji lyražuvė (Callionymus lyra), penkiaūsė vėgėlė (Motella mustela). Ekspozicijoje — įspūdingo dydžio ir egzotinės išvaizdos žuvys — baltasis plačiakaktis (Hypophthalmichtys molitrix), vilkžuvė (Anarhichas lupus), vienintelis murenų šeimos (Muraenidae) atstovas — juostinė murena (Rhinomuraena quaesita).