„Kaunas šiuo metu Zimbabvėje, Metida – Zambijoje ir tik jaunasis Nemunas kol kas apsistojo Izraelyje“. Tokios ir panašios žinutės kas savaitę skelbiamos „Padėkime ereliams“ facebook paskyroje. Kaunas, Metida ir Nemunas – tai erelių rėksnių vardai. Šie ereliai neeiliniai – Lietuvoje pažymėti spalvotais žiedais ir GPS siųstuvais, skrisdami per įvairias šalis jie neša žinią, kad yra iš Lietuvos, ir taip garsina Lietuvos vardą. Lietuvos vardo 100 metų jubiliejaus netradiciškam paminėjimui skirtą projektą vykdo ornitologai entuziastai, o projekto įgyvendinimą gali paremti kiekvienas norintis. Tai – ne tik Lietuvos vardo garsinimas, visuomenės informavimas, bet ir naujų duomenų, padedančių suprasti erelių gyvenimą, surinkimas, mat siųstuvai nuolat siunčia daug vertingos informacijos apie paukščių buvimo vietą, jų paros aktyvumą ir pan. Kviečiame iš arčiau susipažinti su sparnuotais Lietuvos ambasadoriais ir kaip jiems sekasi keliauti.
Mažasis erelis rėksnys Kaunas yra daugiau kaip 4 metų  amžiaus (taigi pilnai suaugęs) patinas, kuris Lietuvoje gyvena Kaišiadorių rajono miškuose, čia turi lizdą ir šiemet išaugino jauniklį. Siųstuvas paukščiui uždėtas vasaros pabaigoje, o rugsėjo 7 dieną jis paliko Lietuvą ir leidosi į kasmetinę kelionę į žiemavietes. Per daugiau kaip 3 mėnesius Kaunas nuskrido virš 10 000 km ir savo kelyje aplankė net 20 šalių (Baltarusiją, Ukrainą, Moldaviją, Rumuniją, Bulgariją, Turkiją, Siriją, Libaną, Izraelį, Egiptą, Sudaną, Pietų Sudaną, Etiopiją, Ugandą, Tanzaniją, Burundį, Zambiją, Kongo DR, Zimbabvę, Botsvaną) (1 pav.). Kaunas jau yra pasiekęs teritoriją, kur paprastai žiemoja mažieji ereliai rėksniai. Klajodamas pietryčių Afrikoje jis praleis apie 3 mėnesius, o tada – vėl tas pats ilgas kelias namo, į Lietuvą. Lietuvoje Kauno lauksime sugrįžtant balandžio mėnesio pradžioje.
Susipažinkite ir su Metida – tos pačios rūšies patele ir… aprašyto erelio Kauno „žmona“! Turime neeilinę galimybę stebėti, kaip vyksta vienos poros paukščių migracija, ar vienodus kelius jie renkasi, ar skrenda kartu. Šios poros keliai išsiskyrė jau pačioje rudens pradžioje: kai Kaunas paliko Lietuvą, Metida dar kurį laiką (iki rugsėjo mėnesio pabaigos) laikėsi Lietuvoje, tikriausiai neskubėdama palikti jauniklio. Pradžioje Kauno ir Metidos maršrutai šiek tiek skyrėsi, tačiau perskridę Ukrainą toliau paukščiai skrido labai panašiai, tik Metida kiek atsilikdama (1 pav.). Šiuo metu Metida taip pat jau yra pasiekusi žiemavietes, paskutines žinias atsiuntė iš Zimbabvės. Kelionę atgal į Lietuvą Metida kartu su kitais šios rūšies ereliais turėtų pradėti vasario mėnesio pabaigoje ar kovo mėnesio pradžioje. Mažieji ereliai rėksniai yra labai prieraišūs lizdavietėms, tad jei kelionė pavyks sėkmingai, pavasarį tiek patelę Metidą, tiek patiną Kauną sutiksime grįžusius į tą pačią lizdavietę Kaišiadorių rajone. Už nepaprastą progą stebėti vienos paukščių poros keliones ir garsinti Lietuvos vardą dėkojame rėmėjams – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui ir advokatų profesinei bendrijai „Žabolienė ir partneriai METIDA“, skyrusiems lėšų Kauno ir Metidos siųstuvams.
Trečiasis Lietuvos ambasadorius yra jaunas – tik šiemet išskilęs iš kiaušinio ir užaugęs lizde Šilutės rajone, Nemuno deltoje erelis, pavadintas Nemunu. Dar Nemunui esant lizde pasirodė mažiesiems ereliams rėksniams neįprasti bruožai, ir visai neseniai pasiekė žinios iš mokslininkų Estijoje – šis erelis yra dviejų skirtingų rūšių hibridas. Nemuno mama priklauso mažojo erelio rėksnio, o tėvas – itin retai Lietuvoje aptinkamai didžiojo erelio rėksnio rūšiai. Šios dvi erelių rūšys yra labai panašios išvaizda, tačiau skiriasi jų paplitimo arealas, elgsena, ekologiniai bruožai. Nors siųstuvą Nemunas gavo vasaros pabaigoje, bet iš Lietuvos išskristi neskubėjo – ją paliko rugsėjo 24 d. Pirminė Nemuno migracijos kryptis buvo vakarai, palei Baltijos jūrą. Tačiau Vokietijoje jis persigalvojo ir pasuko į pietus. Čia ir prasidėjo įdomybės – iš kurios pusės jaunas paukštis aplenks kalnus, pro kur skris į Afriką, t.y., rytinių paukščių migracijos keliu per Izraelį, ar vakariniu per Ispaniją? Mat ereliai rėksniai vengia skristi virš didelių atviro vandens plotų. Nemunas neskubėdamas (dažnai sustoja kelioms ar net dešimčiai dienų vienoje vietoje) ir lankydamas įvairias Europos šalis visgi pasirinko rytinį kelią, juo pasiekė Egiptą ir ryžosi skristi per dykumas. Šiuo metu jis yra Sudane. Paaiškėjus Nemuno kilmei, ja galima paaiškinti ir Nemuno abejones bei neskubėjimą skristi į žiemavietes – mat didieji ir mažieji ereliai rėksniai žiemoti skrenda skirtingais maršrutais (didieji dažniausiai vakariniu keliu, o mažieji – rytiniu) bei skirtingus atstumus (didieji žiemoja pietų Europoje ar šiaurinėje Afrikos dalyje, o mažieji – gerokai toliau pietryčių Afrikoje). O gal tiesiog tokia jo „ambasadoriška“ strategija? Mat aplankytų šalių skaičiumi Nemunas jau dabar nenusileidžia kitiems ereliams (jau aplankė 17 šalių: Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, Austriją, Slovakiją, Vengriją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją, Albaniją, Graikiją, Turkiją, Siriją, Libaną, Izraelį, Egiptą, Sudaną) (2 pav.), nors įveikė keliais tūkstančiais kilometrų mažiau nei kiti ereliai iš Lietuvos. Siųstuvą Nemuno kelionėms stebėti dovanojo įmonė Ornitela.
Projektą „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“, skirtą Lietuvos vardo 100 metų jubiliejui paminėti, įgyvendina viešoji įstaiga „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“, projekto partneris – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Visa informacija apie šių paukščių keliones pateikiama Padėkime ereliams facebook paskyroje. Ar Lietuvos vardą kitąmet garsins dar daugiau sparnuotų ambasadorių, priklauso ir nuo Jūsų – paremkite projektą apsilankę www.padekime-ereliams.lt. Visą siųstuvo įsigijimo ir palaikymo kainą parėmę asmenys ar įmonės nuolat gaus informaciją apie paukščio buvimo vietą bei galės jam išrinkti vardą. Tačiau ne mažiau svarbi ir bet kokio dydžio parama kasdieniams šio projekto įgyvendinimo darbams.