Bestuburiai

Bestuburių (lotyniškai Invertebrata) terminą XVIII a. pabaigoje pasiūlė Ž. B. Lamarkas, kaip priešingą terminą stuburiniams (lotyniškai Vertebrata). Tai nėra sistematinis vienetas, o tik apibendrinantis, patogus pavadinimas, naudojamas labai daug metų. Tam pačiam sistematiniam vienetui (pvz. tipui, klasei ir t.t.) priklausantys gyvūnai turi bendrų (giminingų) bruožų, o bestuburiams priklauso apie 97 procentai visų Žemėje gyvenančių gyvūnų rūšių (pradedant primityviausiais daugialąsčiais – pintimis ir baigiant gaubtagyviais ir bekaukoliais (Chordinių tipas), su pačiais įvairiausiais požymiais (kai kurie autoriai bestuburiams priskiria ir vienaląsčius gyvūnus). Todėl vienu sakiniu apibūdinti tokia gausa ir įvairove pasižyminčios gyvūnų grupės neįmanoma. Didelė šios grupės gyvūnų dalis išliko nepakitusi milijonus metų. Bestuburiai prisitaikė gyventi ore, sausumoje, vandenyje, kitų gyvūnų ir augalų organizmuose (parazitai). Tai gyvūnai nuo kelių dešimtųjų milimetro (lėtūnai ) iki tikrų „gigantų“ ( kalmarų), siekiančių iki 20 m. Bestuburiams priklauso apie 30 gyvūnų tipų (muziejaus rinkiniuose per 10 tipų). Bestuburių reikšmė gamtoje yra didžiulė. Per milijonus metų jie „prisidėjo“ formuojant dirvožemio sluoksnį, jūrų ir vandenynų pakrantes ir dugną. Bestuburiai susiję tarpusavyje ir su stuburiniais sudėtingomis maitinimosi grandinėmis. Žmogaus ūkinė veikla, beatodairiškas kišimasis į gamtą kenkia bestuburiams, kaip ir visai gyvajai gamtai. Akivaizdus pavyzdys – Didžiojo barjerinio rifo prie Australijos krantų nykimas.

Istorija

Bestuburių skyrius, kaip atskiras padalinys, muziejuje įkurtas 1953 m.
Bestuburių gyvūnų rinkiniai pradėti kaupti kartu su kitais muziejaus rinkiniais. Šių eksponatų jau buvo Tado Ivanausko ir jo tėvo asmeniniuose rinkiniuose, kurių labai maža dalis išliko iki šių dienų. Seniausi bestuburių eksponatai: 1905 m. datuojama jūrų žvaigždė (Asterina gibbosa), 1907 m. – vėžiagyviai (Scyllarus arctus) ir (Dorippe lanata).

1919 m. įsteigus Gamtos tyrimų stotį su muziejumi, stoties vadovas T. Ivanauskas su padėjėjais gamtotyrinių išvykų metu rinko, preparavo ir pildė muziejaus kolekciją Lietuvos gyvūnais, tame tarpe ir bestuburiais. 1926 m. Pranciškus Šivickis muziejui padovanojo Filipinuose surinktą bestuburių gyvūnų kolekciją. 1937 m. muziejui buvo perduoti zoologiniai eksponatai iš 1935 m. į Lietuvą parvežto Amerikos lietuvių (Aleksandro Račkaus) muziejaus rinkinių. Jie papildė muziejaus bestuburių rinkinį . Dalis muziejaus eksponatų dingo per antrą pasaulinį karą, tame tarpe ir bestuburių, kiek – nėra žinoma.

1973 m. ir 1976 m. Australijos lietuvė Elena Liutikienė muziejui padovanojo asmeninę kriauklių kolekciją. 1980 m. iš Mykolo Gižo nupirkta kriauklių kolekcija. Bestuburių skyrius pasipildė naujais, įdomiais eksponatais po muziejaus darbuotojų ekspedicijų į Magadano sritį (1987 m.) ir Karibų jūrą (1991 m.). 2000 m. Ekologijos institutas zoologijos muziejui perdavė prof. Pranciškaus Šivickio kriauklių kolekciją (per 23000 vnt.). 2009 – 2013 metų laikotarpyje kolekcininkas Vykintas Matuzevičius muziejui padovanojo labai vertingą jūrinių moliuskų (didžioji dauguma jūrinių sraigių) per 10000 vienetų kriauklių kolekciją.

Skyriaus veikla

Bestuburių skyrius kartu su kitais muziejaus skyriais dalyvauja Lietuvos faunos tiriamajame darbe. Ypatingas dėmesys yra skiriamas saugomų teritorijų (nacionalinių parkų, draustinių) gyvūnijos tyrimams. Skyrius renka, konservuoja, sistemina, inventorizuoja, tvarko ir saugo muziejaus darbuotojų surinktus ar kitokiais būdais įsigytus bestuburius Nuo 1983 m. didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos malakofaunos (moliuskų) tyrimams ir ypač saugomų teritorijų. Sukauptas nemažas Lietuvos malakofaunos rinkinys, kuriuo gali naudotis malakologai.

Bestuburių skyrius prisideda prie muziejaus veiklos skleidžiant gamtosauginę kultūrą, palaikant ryšius su visuomene. Pravedamos pamokos, paskaitos moksleiviams ir studentams. Konsultuojami bestuburiais besidomintys asmenys: studentai, moksleiviai, mokytojai, literatūros vertėjai

Ekspozicija

Bestuburių ekspoziciją >>

Rinkiniai

Bestuburių skyriaus rinkinys >>

Svarbesnės mokslinės publikacijos

  1. Gurskas A. Lietuvos sausumos sraigės. Kaunas, 1997.
  2. Gurskas A. Profesoriaus Pranciškaus Šivickio malakologinė kolekcija. Kaunas, 2002. >>>
  3. Gurskas A. Unio crassus (Philipsson, 1788). Lietuvos raudonoji knyga, Vilnius, 2007, p. 29.
  4. Gurskas A., Patapavičienė A. Prof. P. B. Šivickio malakologinės kolekcijos rinkimo vietos. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus 2008′ 3, Kaunas, 2008, p 18-47.
  5. Gurskas A. Lietuvos moliuskų katalogas. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus 2010′ 4. Kaunas, 2010. >>>
  6. Gurskas, A. Prof. P. B. Šivickio moliuskų medžioklę minint. Kn.; Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 2008`3. Kaunas, 2008 m., p. 6-10. >>>
  7. Lietuvos moliuskų vardynas. >>>

Skyriaus vedėja: Alvyra Patapavičienė
Tel: 8*37 20 38 30
elvyrap@gmail.com

Bestuburių eksponatai  LIMIS sistemoje >>>

LIMIS_logo