Paukščiai (Aves)

Paukščiai yra specializuota aukštesniųjų stuburinių gyvūnų klasė. Tai dvikojai, šiltakraujai, kiaušinius dedantys stuburiniai gyvūnai, kuriems būdingas plunksnomis apaugęs kūnas, priekinės galūnės virtusios sparnais, turi bedančius snapus ir tuščiavidurius kaulus. Jie kilo iš archozaurų grupės roplių, tačiau įgiję progresyvių požymių, tapo nepanašūs į savo protėvius. Paukščiams būdinga sudėtinga nervų sistema, dėl kurios jie lengviau orientuojasi aplinkoje, pastovi ir aukšta (38–45 °C) kūno temperatūra, kuri atsirado dėl pagreitėjusios medžiagų apykaitos bei patobulėjus termoreguliacijai. Veisimasis, palyginti su ropliais, taip pat tobulesnis (peri kiaušinius, jauniklius maitina ir saugo). Daugelis sugeba skraidyti panaudodami labai lengvas ir reguliariai keičiamas plasnojamąsias ir vairuojamąsias plunksnas. Paukščiai gyvena visuose žemynuose, iš viso pasaulyje yra apie 10350 paukščių rūšių. Apie 120–130 paukščių rūšių išnyko per žmonijos istorijos laikotarpį. Paukščių klasė yra labai diferencijuota: vieni paukščiai minta nektaru, kiti sėklomis, vabzdžiais, žuvimis ar kitais paukščiais, smulkiais ar stambesniais žinduoliais. Didžioji dalis paukščių gali skraidyti, tačiau yra ir neskraidančių rūšių (pvz.,stručiai, pingvinai, kiviai). Paukščius tiria zoologijos mokslo šaka ornitologija.

Istorija

Etnografinėse Lietuvos žemėse (dabar Baltarusijos teritorija), Lydos apskrityje, netoli Vosyliškio miestelio, Lebiodkos dvare Leonardas Ivanauskas (prof. Tado Ivanausko tėvas) 1861 m. įkūrė namų muziejų – „Paukščių kambarį“, kuris sietinas su zoologijos muziejaus ornitologinio rinkinio ištakomis. Paukščių ekspozicijos salėje eksponatai išdėstyti sistematine tvarka. Skirtingais muziejaus gyvavimo etapais įrengtos 24 paukščių biogrupės: 11 įrengta  1922 – 1939 m. – kilniojo erelio, tetervinų, žuvėdrų, varninių, jerubių, slankų, pempių, laukio, gaidukų, kirų, strazdų biogrupės. 1953 – 1954 m. paruošta lelių grupė. 1979 – 1981 m. rengiant naują ekspoziciją, įrengta dar 11 biogrupių – žąsų migracijos, pingvinų, kurtinių, baublių, paukštvanagio, kormoranų, pelėdų, lingės, uolinių kurapkų, sultonviščių, tukanų. 2005 m. įruošta jūrinių erelių lizdo biogrupė. 2007 m., įrengta ir pradėta eksponuoti paukščių kiaušinių kolekcija. Joje per 200 skirtingų paukščių rūšių dėčių.

Skyriaus veikla

Ornitologijos skyriuje keli dešimtmečiai kaupiama Lietuvos paukščių, jų lizdų ir kiaušinių morfologinių rodiklių duomenų bazė. Visi eksponatai išsamiai aprašomi, išmatuojami, o sukaupti duomenys panaudojami rašant darbus apie Lietuvos ornitofauną.

Skyriaus darbuotojai vykdo tiriamuosius darbus – paukščių gausumo bei veisimosi produktyvumo, žiemojančių paukščių apskaitos, daugiamečius plėšrių paukščių ir pelėdų tyrimus. Daug dėmesio skiriama aplinkosauginiams darbams – plėšrių paukščių, juodųjų gandrų, pelėdų lizdų paieškoms Lietuvoje, keliami dirbtiniai lizdai plėšriems paukščiams, inkilai pelėdoms, dalyvaujama aplinkosauginiuose renginiuose. Keliami dirbtiniai lizdai plėšriesiams paukščiams, inkilai pelėdoms.
Skyriaus ornitologai skaito paskaitas ornitologine tematika, praveda ekskursijas, pamokas, seminarus muziejuje ir gamtoje. Skelbia mokslines bei populiarias publikacijas ornitologiniuose leidiniuose bei spaudoje, dalyvauja TV bei radijo laidose, teikia konsultacijas.

Vykdomi projektai

  1. Tarptautinis erelių rėksnių žiedavimo spalvotais žiedais Lietuvoje projektas. Muziejaus ornitologai yra dalyviai.
  2. Šiaurės Europos jūrinių erelių žiedavimo spalvotais žiedais projektas. Muziejaus ornitologai yra pagrindiniai šio projekto vykdytojai
  3. Jūrinių erelių apsaugos projektas Lietuvoje. Projektą vykdo VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas (GPVF). Muziejus – projekto partneris.
  4. Kormoranų populiacijos gausos reguliavimo programos priemonių įgyvendinimas. Projektą vykdo biologinės įvairovės išsaugojimo asociacija „Gamtos namai“. Muziejaus ornitologai yra ekspertai šiame projekte.
  5. Europos Sąjungos finansinio instrumento “LIFE+”. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiojo Europos Sąjungos finansinio instrumento “LIFE+” bendrojo finansavimo programos, UAB “Litagros prekyba”, VšĮ “Gamtosaugos projektų vystymo fondas” finansuojamas projektas “Mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina) apsauga Lietuvos miškuose” (Nr. LIFE09 NAT/000235). Muziejus – projekto partneris. Muziejaus ornitologai yra ekspertai šiame projekte.
  6. Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių (juodasis gandras, vapsvaėdis, jūrinis erelis, mažasis erelis rėksnys), kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, monitoringas 2012 m., už Natura 2000 tinklo ribų (vykdo – Gamtos tyrimų centras, užsakovas – Aplinkos apsaugos agentūra). Muziejaus ornitologai yra dalyviai.

Rinkinio pildymo metodai

Pagrindinis rinkimo metodas – žuvusių paukščių, jų lizdų, kiaušinių surinkimas į pagalbą pasitelkiant Aplinkos ministerijos atitinkamas tarnybas, gyvūnų globos organizacijas, zoosodus, privačias kolekcijas, mokslinio tyrimo institucijas, ornitologus – mėgėjus. Plačiau apie ornitologinį rinkinį >>

Ekspozicija

Paukščių ekspozicija >>

Svarbesnės mokslinės publikacijos

    1. Deivis Dementavičius (2004) Common buzzard (Buteo buteo) and White-tailed eagle (Haliaeetus albicilla): breeding parasitism or atypical feeding behaviour? Acta Zool Lituanica 14 (1): 76-79.>>>
    2. Rimgaudas Treinys, Deivis Dementavičius (2004) Productivity and diet of Lesser spoted eagle (Aquila pomarina) in Lithuania in 2001-2003. Acta Zool Lituanica 14 (2): 83-87.
    3. Deivis Dementavičius (2007) White-tailed eagle (Haliaeetus albicilla) in Lithuania: population numbers and trends 1900-2007. Acta Zool Lituanica 17 (4): 281-285.
    4. Rimgaudas Treinys, Asko Lohmus, Darius Stončius, Saulis Skuja, Eugenijus Drobelis, Bronius Šablevičius, Saulius Rumbutis, Deivis Dementavičius, Vladas Naruševičius, Antanas Petraška, Danas Augutis (2008) At the border of ecological change: status and nest sites of the Lithuanian Black Stork Ciconia nigra population 2000-2006 versus 1976-1992. Journal of Ornithology 149 (1): 75-81.
    5. Dementavičius D, Treinys R (2009) Nest-site attendance of the resident white-tailed sea eagle (Haliaeetus albicilla) outside the breeding season. Acta Zool Lituanica 19 (1): 10-17.
    6. Rimgaudas Treinys & Deivis Dementavičius & Gintautas Mozgeris & Saulis Skuja & Saulius Rumbutis & Darius Stončius
      Coexistence of protected avian predators: does a recovering population of White-tailed Eagle threaten to exclude other avian predators? European Journal of Wildlife Research
      ISSN 1612-4642, Volume 57, Number 6, (2011) 57:1165-1174
    7. Blaževičius P., Rumbutis S., Zarankaitė T. (2012) Medžiokliniai, medžiojamieji ir naminiai paukščiai Vilniaus pilyje XIV–XVI a. naujausių tyrimų duomenimis. Cronicon Palatii magnorum Ducum Lithuaniae, t. II, 229-318 p.

 

Personalas

Vedėjas Saulius Rumbutis
Tel. 8*(37)200305
ornit@zoomuziejus.lt

Vyr. zoologas Devis Dementavičius
Tel. 8*(37)200305
d.dementavicius@gmail.com

Ornitologiniai eksponatai  LIMIS sistemoje >>>

LIMIS_logo