Bestuburiai Invertebrata

Pažinkime gyvūnus

– Išvaizda, skiriamieji bruožai

Kūnas plokščias, ovalus, į priekį siaurėjantis. Patinų nugarinę kūno pusę dengia diskas su baltu marmuriniu raštu. Patelių kūno nugarinę pusę diskas dengia tik apie trečdalį kūno (jis taip pat su marmuriniu raštu). Galūnių keturios poros su kibiais nagučiais galuose. Jais erkė įsikimba į savo auką.

– Dydis

Patinai 3,5-5,1 mm dydžio. Alkana patelė 2,8-4,8 mm, o prisisiurbusi iki 13mm.

– Mityba

Pievinės erkės yra kraujasiurbės. Priklausomai nuo vystymosi stadijos, kraujas siurbiamas skirtingiems gyvūnams. Lervos ir nimfos kraują siurbia smulkiems žinduoliams: graužikams, vabzdžiaėdžiams. Suaugėlės puola stambesnius žinduolius: lapes, šunis, stirnas, labai retai įsisiurbia ir žmogui.

– Buveinė

Pievinės, kaip ir visos erkės, mėgsta drėgmę ir nepakenčia sausros. Mėgsta ganyklas, aukštaūges pamiškių, tarpumiškių, pakrančių pievas, pelkėtus mišrius miškus. Daug jų randama palei takus, kuriais vaikšto gyvūnai.

– Paplitimas

Pievinė erkė  gyvena vidutinio klimato juostoje, besidriekiančioje nuo Anglijos, Prancūzijos ir Ispanijos vakaruose iki juostos, kurią rytuose apibrėžia Uralo kalnai. Anksčiau pievinės erkės buvo paplitusios tik pietų Lietuvoje, dabar randamos visoje šalyje.

– Tai įdomu

Pievinės erkės vystymosi ciklas 1-1,5 metų. Patelė padeda 3-5 tūkstančius kiaušinėlių.

Pievinės erkės yra pavojingų ligų platintojos. Viena tokių ligų – šunų babeziozė. Nustatyta, kad jos platina ir Laimo ligą bei erkinį encefalitą.

Tykodamos aukos, erkės gali užkopti iki 1,5 metro. Aktyvios jau prie 4 laipsnių šilumos. Pakelia didelius žiemos šalčius. Erkės, o ypač nimfos gali ilgai badauti.

– Išvaizda, skiriamieji bruožai

– Dydis

– Mityba

– Buveinė

– Paplitimas

– Tai įdomu

PIEVINĖ ERKĖ

Dermacentor reticulatus

not a terminal