– Išvaizda, skiriamieji bruožai
Kriauklė pilkšvai rudos spalvos, padengta truputį lenktais šereliais (senų kriauklių gali būti nusitrynę). Labai ryški pusmėnulio formos, atverstais kraštais landa su dviem dantukais (atrodo kaip grimasa, todėl vokiškai pavadinta labai taikliai – kaukių sraigė (Maskenschenke).
– Dydis
Kriauklės plotis 7–11 mm, aukštis 4–7 mm
– Mityba
Minta yrančiomis augalų dalimis ir žemesniaisiais grybais.
– Buveinė
Gyvena drėgnuose, šaltiniuotuose upelių šlaituose, drėgnuose miškuose. Užėjus sausrai ir žiemą sraigė iš gleivių ir kalcio karbonato suformuoja epifragma (kamštį), kuria uždaroma landa ir gyvūnas tokiu būdu išgyvena nepalankų periodą.
– Paplitimas
Tai Alpių – Karpatų kalnuose gyvenanti rūšis, bet randama ir Vokietijoje, Lenkijoje. Taip pat ir Lietuvoje. Kaimyninėje Latvijoje yra šiauriausias radimo taškas.
– Tai įdomu
Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta nuo 2003 metų.
Slapioji šiurpenė (Isognomostoma isognomostomos) reta, nuo 2019 metų įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, sraigė. Tai viena mažiausiai matomų Lietuvos sraigių. Šiurpenei grėsmę kelia miškų kirtimas, rekreacinių zonų kūrimas.
– Išvaizda, skiriamieji bruožai
– Dydis
– Mityba
– Buveinė
– Paplitimas
– Tai įdomu