– Išvaizda, skiriamieji bruožai
Standžios kaip arklio plaukas, vandenyje gyvenančios kirmėlės. Kūnas gali būti gelsvos, rudos, juodos spalvos.
– Dydis
Gali užaugti iki 80 cm, bet dažniausiai iki 30 cm. ilgio. Kirminai ploni tik 1-3 mm. Patelės ilgesnės už patinus.
– Mityba
Suaugę gyvūnai nesimaitina, nes virškinimo sistema redukuota. Jiems užtenka medžiagų, kurias sukaupė, besivystydami vabzdžio kūne.
– Buveinė
Lietuvoje gyvena upeliuose, ežeruose, miško balose, kituose švaraus vandens telkiniuose.
– Paplitimas
Velniaplaukiai yra plačiai paplitę vidurinėse ir tropinėse platumose.
– Tai įdomu
Velniaplaukių lervos yra vabzdžių endoparazitai, tad dalį savo gyvenimo praleidžia parazituodami įvairiuose, dažniausiai stambiuose vabzdžiuose: žygiuose, dusiose, žioguose ir kt. Lervos minta vabalo vidaus hemolimfa, skysčiais. Šis gyvis auga, plečiasi ir užima vis daugiau vietos vabzdžio viduje, kol šis paralyžiuojamas. Velniaplaukiai sugeba paveikti savo aukos elgesį. Vabzdys, sausumos gyventojas (pvz. žiogas), keliauja vis arčiau vandens telkinių, tai vyksta tam, kad vabzdžio viduje augantis velniaplaukis galėtų pereiti gyventi į vandenį. Velniaplaukiui išlindus iš vabzdžio, jo auka miršta. Velniaplaukio parazitavimo etapas baigiasi, suaugęs kirminas apsigyvena vandenyje, nesimaitina ir tik deda kiaušinius.
– Išvaizda, skiriamieji bruožai
– Dydis
– Mityba
– Buveinė
– Paplitimas
– Tai įdomu
