– Išvaizda, skiriamieji bruožai
Tai didžiausia Lietuvos sausumos sraigė. Jos kūną, kaip ir visų sraigių ,sudaro galva, liemuo ir koja, kurios pagalba gyvūnas juda. Liemuo spirališkai susisukęs kriauklėje. Galvoje yra dvi poros čiuopiklių ir burna. Ištikus pavojui, galva ir koja įtraukiami į kriauklę.
– Dydis
Sraigių kriauklė rutuliška, nes jos aukštis ir plotis yra panašaus dydžio: 4-5 cm. Kriauklės įvairių rudų atspalvių su neaiškiomis arba ryškesnėmis juostomis.
– Mityba
Maitinasi žemesniaisiais grybais, dumbliais, kerpėmis ir įvairiais augalais.
– Buveinė
Gyvena soduose, parkuose, miškuose, pakelėse, prie sodybų. Žiemai įsikasa į žemę arba po lapais. Gyvena apie 7 metus. Sausuoju laikotarpiu iš gleivių suformuoja kamštį ties kriauklės anga ir taip išgyvena.
– Paplitimas
Tai labiausiai paplitusi Helix genties sraigė Europoje (randama beveik visoje Europoje). Įvežta į Š. Ameriką.
– Tai įdomu
Į Lietuvą vienuolių XVIII amžiuje atvežtos iš Prancūzijos (vynuoginės sraigės yra valgomos). Iš pradžių išplito dvarų ir vienuolynų parkuose, dabar randamos visoje Lietuvoje.
Vynuoginė sraigė per minutę nušliaužia apie 7 cm, tai reiškia per valandą apie 4 metrus.
– Išvaizda, skiriamieji bruožai
– Dydis
– Mityba
– Buveinė
– Paplitimas
– Tai įdomu
