Žuvies vardo kilmė susijusi su išvaizda (ypatinga dantų struktūra).
Islandijoje ir Norvegijoje vilkžuvę vadina „akmenų valgytoja“.
Užauga iki 150 cm ilgio, sveria iki 18 kg. Gyvena apie 20 metų.
Dėl skonio savybių vilkžuvės ypač vertinamos gurmanų.
Baltijos jūroje sutinkamos tik atklydę pavienės žuvys.
Masyvus, pailgas kūnas, didelė galva, apvalus snukis, suapvalinti uodegos ir pilviniai pelekai, tamsiai rusvas arba gelsvas, su tamsiomis dėmėmis kūno raštas – išskirtinė vilkžuvės išvaizda. Vienas ryškiausių vilkžuvės bruožų – ypatingi dantys. Viršutinis ir apatinis žandikauliai ginkluoti keturiais-šešiais į iltis panašiais stipriais kūginiais dantimis, už kurių kelios eilės bukų krūminių dantų. Jų pagalba lengvai traiškomi moliuskų kiautai, jūros ežiai, vėžiagyviai ir kiti jūros dugno gyventojai. Pavasarį migruoja arčiau sausumos, kur yra daugiau maisto. Neršia pakrantėse tarp akmenų ir dumblių. Ikreliai vieni stambiausių, 5 – 6 mm dydžio. Patinas apie 4 mėnesius saugo lizdą ir jauniklius, kol jie tampa savarankiški. Subręsta 6 metų amžiaus.Vilkžuvės mėgsta šaltą vandenį, esantį 20–500 m gylyje, kur vandens temperatūra nuo -1 iki 11℃. Nesušalti padeda natūralaus antifrizo turinti kraujo sudėtis.
