Paukščiai Aves

Pažinkime gyvūnus

– Išvaizda, skiriamieji bruožai

Stambus, varnos dydžio, geninių šeimos paukštis, lengvai atpažįstamas iš visiškai juodo žvilgančio kūno ir galingo balto snapo. Patino kakta ir viršugalvis raudonos spalvos. Patelės – tik pakaušis. Kūno apačia pilkai juoda. Snapas balsvai juosvas. Kojos pilkos. Rainelė šviesiai geltona. Skrydis banguotas.

– Dydis

Ilgis: 40–46 cm.

– Mityba

Minta po žieve ir sutrešusioje medienoje gyvenančiais vabzdžiais. Sulesa daug kinivarpų, ūsuočių, jų lervų bei lėliukių. Ieškodamos maisto, kapoja nudžiūvusių medžių pašaknes, kartais nugriauna didelius stuobrius. Stipriu snapu kapoja kelmus. Mėgsta skruzdėles, jų lervas ir kiaušinėlius – skruzdėlynuose išrausia gilius urvus.

– Buveinė

Dideli mišrūs ir spygliuočių miškai su senais medynais ir pavieniais senais medžiais.

– Paplitimas

Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros žemupį, Obės, Lenos žemupį. Pietuose arealas tęsiasi iki Korėjos pusiasalio, šiaurės rytų Kinijos, šiaurinio Kazachstano, Volgos vidurupio, Kaukazo, šiaurinio Irano, Mažosios Azi­jos, Viduržemio jūros pakrančių.

– Tai įdomu

Pasirinktame medyje meleta išsikala uoksą ir jame peri. Uoksus kala iš vidaus puvinio pažeistuose medžiuose. Tačiau stipriais snapo smūgiais, tarsi kaltu, pajėgia iškalti ertmę net visiškai sveikose pušyse. Paukštis darbuojasi taip energingai, kad skiedrų aptinkama už 5 m nuo medžio kamieno. Būstą paprastai įsirengia brandžiuose, dideliuose medžiuose. Kartais viename kamiene iškala 2–3 ir daugiau uoksų.

– Išvaizda, skiriamieji bruožai

– Dydis

– Mityba

– Buveinė

– Paplitimas

– Tai įdomu

Juodoji meleta

Dryocopus martius Linnaeus

not a terminal