– Išvaizda, skiriamieji bruožai
Suaugęs patinas lengvai atpažįstamas iš apvalios, juodos su žaliu žvilgesiu galvos ir apskritos baltos dėmės prie neilgo, trikampiško snapo pagrindo. Kaklas trumpas, apačia, sparnų veidrodėliai ir sparnų dengiamosios plunksnos balti, nugara juosva. Patelės galva ruda, be baltos dėmės, po ja šviesi apykaklė, kūnas tamsiai pilkas, pilvas baltas. Snapas pavasarį būna su gelsva juostele ties galu, akys gelsvos.
– Dydis
Kūno ilgis: 40–48 cm.
– Mityba
Minta gyvūniniu ir augaliniu maistu. Maisto ieško nardydamos. Dugne snapu gaudo ten esančius įvairius vandens vabzdžius, jų lervas, renka moliuskus, vėžiagyvius. Retkarčiais pagauna ir vieną kitą žuvį. Vasarą lesa nemažai ir augalinio maisto
– Buveinė
Gyvena įvairaus dydžio vandenyse. Nemėgsta užaugusių, dumblėtų ežerų. Veisimosi periodu apsistoja miškingose vietose prie vandens telkinių. Peri uoksuose arba inkiluose.
– Paplitimas
Veisimosi metu aptinkama visame krašte, bet gausiausia rytinėje ir pietrytinėje dalyse.
– Tai įdomu
Tik išsiritę jaunikliai greitai palieka būstą: išgirdę patelės šauksmą, kabindamiesi aštriais nagučiais į uokso sieneles, pasiekia angą ir šoka žemyn. Tik išsiritę sveria po 30–40 g. Pūkai tankūs, standūs, todėl net ir iš aukštai šokdami, jaunikliai nenukenčia. Patelės jauniklius nusiveda į artimiausią vandens telkinį.
– Išvaizda, skiriamieji bruožai
– Dydis
– Mityba
– Buveinė
– Paplitimas
– Tai įdomu
