– Išvaizda, skiriamieji bruožai
Šiai rūšiai būdingas ryškus lytinis dimorfizmas. Tai reiškinys, kuomet tos pačios rūšies abiejų lyčių individai skiriasi savo išvaizda.
Patinas rudos ar gelsvai rudos spalvos. Antsparniai taškuoti, smulkiai raukšlėti, apaugę labai smulkiais plaukeliais. Išilgai antsparnių yra kelios neryškios briaunelės. Jonvabalių patinai turi gerai išsivysčiusius plėvinius sparnus ir gali skraidyti. Patelė besparnė, primena vabzdžio lervą. Kūnas sudarytas iš tamsių segmentų, jų kraštai šviesūs – rusvi. Patelių sparnai ir antsparniai redukuoti, todėl jos neskraido.
– Dydis
Jonvabalių patinai ir patelės skiriasi ne tik išvaizda, bet ir dydžių: patinai siekia iki 12 mm, o patelės stambesnės 16–20 mm.
– Mityba
Jonvabaliai plėšrūs, jų lervos gyvena viršutiniame dirvožemio sluoksnyje tarp augalų ir minta įvairiais moliuskais. Jonvabaliai įkąsdami į aukos kūną įšvirkščia neurotoksinų, kurie paralyžiuoja auką, todėl jonvabalių lervos gali įveikti ir gerokai už save didesnį grobį. Suaugę vabalai nesimaitina, jiems pakanka maisto atsargų, sukauptų lervinėje stadijoje. Suaugę vabalai gyvena iki 2 savaičių.
– Buveinė
Jonvabalių lervos gyvena viršutiniame dirvožemio sluoksnyje tarp augalų, o jonvabaliai – atvirose buveinėse: pomiškių pievose, aikštelėse, kur nešienaujama žolė.
– Paplitimas
Paprastasis jonvabalis plačiai paplitęs visoje Europoje nuo Viduržemio jūros iki poliarinių sričių, rytuose arealas siekia Kiniją, Rusijos Tolimuosius rytus.
– Tai įdomu
Tamsoje šviečia tik jonvabalių patelės, jų pilvelių galiniuose segmentuose yra baltymo liuciferino, kuris veikiamas fermento liuciferazės, ima švytėti. Paprastojo jonvabalio patelės yra labai sėslios, kiekvieną vakarą ropoja ant to paties augalo ir pradeda švytėti taip viliodamos aplink skraidančius patinus.
– Išvaizda, skiriamieji bruožai
– Dydis
– Mityba
– Buveinė
– Paplitimas
– Tai įdomu
