Žinduoliai Mammalia

– Išvaizda, skiriamieji bruožai

Būdingiausi briedžio kūno sandaros bruožai – ilgos kojos, stambi galva. Pasmakrėje ties kaklo pradžia yra plaukais apaugusi odos raukšlė – „barzda“, kuri briedžiui senstant mažėja. Uodega trumpa. Ausys ilgos ir judrios. Nugara, šonai ir krūtinė vasarą tamsiai rudos spalvos, papilvė, apatinė ir vidinė kojų dalys baltos. Žiemą kailis truputį šviesesnis, pilkšvesnis. Snukis kuprotas.

– Dydis

Kūno ilgis: patino – 210–273 cm, patelės – 206–250 cm.

Aukštis ties gogu: patino – 160–206 cm, patelės – 159–192 cm.

Kūno svoris: patinai sveria daugiau kaip 550 kg, patelės apie 400 kg.

– Mityba

Minta medžių ir krūmų lapais bei žoliniais augalais. Mėgsta aukštas žoles ir pelkių bei vandens augalus. Žiemą ir ankstyvą pavasarį pagrindinis maistas – medžių ir krūmų ūgliai bei žievė.

– Buveinė

Briedžio pagrindinė gyvenamoji vieta – miškas. Tinkamiausi lapuočiai ir mišrūs miškai. Nuo pavasario iki rudens briedžiai aptinkami miškų pakraščiuose, drėgnuose lapuočių medynų plotuose, žemapelkėse. Žiemą telkiasi tuose miško plotuose, kur didžiausi pašarų ištekliai.

– Paplitimas

Eurazijos miškų zonoje, Šiaurės Amerikoje. Lietuva yra pietinė briedžių paplitimo riba.

– Tai įdomu

• Žemaūgius augalus briedžiai, ypač jauni, ėda atsiklaupę ant priekinių kojų, vandens augalus – įbridę arba plaukdami vandeniu.
• Didžiausius ragus nešioja 8–10 metų žvėrys, vėliau jie pradeda menkėti. Maksimali Lietuvos briedžių ragų masė – 15 kg. Suaugę briedžiai ragus meta tuoj po rujos – spalio mėn.