– Išvaizda, skiriamieji bruožai
Didžiausia miegapelė, dėl ilgos pūkuotos uodegos panaši į voverę. Ausys nedidelės, apvalios, apaugusios trumpais plaukais. Akys didelės, juodos. Akis juosia siauras juosvų plaukų apvadėlis. Priekinės galūnės nedaug trumpesnės negu užpakalinės, nagai lenkti, stiprūs ir aštrūs. Kailiukas pilkas, kartais su rusvu atspalviu. Nugara šiek tiek tamsesnė už šonus. Kaklas, krūtinė ir pilvas balti su neryškiu pilkšvu ar gelsvu atspalviu.
– Dydis
Kūno ilgis: 13–18 cm
Masė: 70–120 g.
– Mityba
Didžiųjų miegapelių mityba keičiasi sezoniškai. Pavasarį ėda pumpurus, lapus, žiedus, žievę, vabzdžius, paukščių kiaušinius ar jauniklius. Vasarą ir rudenį pagrindinis maistas – medžių ir krūmų vaisiai. Lietuvoje svarbiausi miegapelių mitybai yra ąžuolų gilės ir lazdynų riešutai, o didžiojoje arealo dalyje – bukų riešutėliai.
– Buveinė
Lietuvoje didžiosios miegapelės gyvena brandžiuose mišriuose ir lapuočių miškuose su ąžuolais, liepomis ir gausiu lazdynų traku.
– Paplitimas
Didžioji miegapelė paplitusi didelėje Europos dalyje, kai kuriose pietvakarių Azijos šalyse.
– Tai įdomu
Didžiosios miegapelės aktyvios naktį, o dieną dažniausiai praleidžia drevėse, inkiluose ir kitose slėptuvėse, kur iš žalių medžio lapų ar iš paukščių lizdų medžiagos pasidaro pusiau atvirus lizdus. Juose atveda 4–8 jauniklius. Tačiau ne kasmet. Dauginimasis priklauso nuo svarbiausių mitybinių augalų – bukų, ąžuolų, lazdynų – derėjimo. Ar augalai derės, miegapelės sužino pavasarį paragavusios pumpurų. Prasto derliaus metais jos visai nesidaugina arba dauginasi mažiau populiacijos individų.
– Išvaizda, skiriamieji bruožai
– Dydis
– Mityba
– Buveinė
– Paplitimas
– Tai įdomu
