Žinduoliai Mammalia

– Išvaizda, skiriamieji bruožai

Abipus karpočio galvos yra po dvi odos išaugas, dar viena pora – ant apatinio žandikaulio. Patinų galvą ženklinančios karpos yra pastebimesnės ir greičiausiai saugo akis grumtynių metu.

Iltys gana ilgos. Viršutinės išlenktos ir gali būti ilgesnės kaip 60 cm. Iltys padengtos greitai nusitrinančia emale. Apatinės iltys trumpesnės ir aštresnės, jas dengianti emalė dažnai lieka nepaliesta. Karpotis turi gana ilgą uodegą, kurią bėgdamas pakelia aukštyn.

– Dydis

Kūno ilgis: 120–150 cm.

Aukštis ties gogu: 65–85 cm.

Svoris: 60–150 kg.

– Mityba

Karpotis minta žolėmis ir daugiamečiais augalais, kuriuos pjauna aštriais kandžiais. Gyvūno kaklas gana trumpas, todėl jis ganosi klūpodamas. Dėl tokio neįprasto judėjimo po ganyklą ant karpočio riešų susidaro didelės, storos nuospaudos. Didelę karpočių maisto dalį sudaro lapai ir vaisiai, taip pat įvairios šaknys.

– Buveinė

Gyvūnai dažniausiai stengiasi laikytis kuo arčiau nuolatinių vandens šaltinių. Poilsio gyvūnai įsitaiso uolų plyšiuose ar duobėse po dideliais akmenimis ar medžių šaknimis. Dažnai įsikuria apleistuose kitų gyvūnų urvuose ar olose.

– Paplitimas

Karpočių gausiausiai sutinkama atvirose Centrinės, rytų ir Pietų Afrikos savanose. Šiaurės Afrikoje ši rūšis gyvena tik į pietus nuo Sacharos esančiose sausringose vietovėse.

– Tai įdomu

• Karpočiai – bendruomeniniai gyvūnai, apdovanoti gerai išlavėjusiu bandos instinktu. Jie laikosi šeimyninėmis bandomis, kurias sudaro patinai, patelės ir vienos ar kelių vadų jaunikliai. Jauni lytiškai subrendę patinai paprastai buriasi į viengungių bandas.
• Karpočių purvo vonios – puiki priemonė apsisaugoti nuo įkyrių vabzdžių kraugerių.