– Išvaizda, skiriamieji bruožai
Liemuo stambus, bet trumpas, kojos ilgos ir storos, letenos didelės, apvalios. Galva gana didelė, apvali. Snukis trumpas ir bukas. Ausų viršūnėse styro 5 cm ir ilgesnių plaukų šepetukai, kurie prailgina ir taip nemažas ausis. Snukio šonuose yra ilgų plaukų žandenos. Uodega trumpa, visa vienodo storumo, buku, lyg nukirstu galu. Kailis, ypač žiemą, minkštas, tankus ir švelnus. Šonų plaukai ilgesni negu nugaros. Vyraujanti kailio spalva šviesiai rusva su įvairaus ryškumo ir didumo tamsiai rudomis ar juosvomis dėmėmis. Nugara tamsesnė už šonus, tankiau dėmėta, o kūno apačia šviesiausia, dėmės rečiausios. Uodegos galas visada juodas.
– Dydis
Kūno ilgis: 80–120 cm.
Aukštis pečių lygyje: 65–75 cm.
Kūno masė: 20–38 kg.
– Mityba
Minta kiškiais, stirnomis, miško paukščiais, jaunais šerniukais, peliniais graužikais. Medžioja miško pakraščiuose, laukymėse, atželiančiose kirtavietėse.
– Buveinė
Dažniausiai gyvena mišriuose lapuočių ir spygliuočių miškuose. Mėgsta ramius, su tankiu pomiškiu plotus, ten, kur yra išvartų ir kitokių saugių vietų.
– Paplitimas
Paprastoji lūšis paplitusi Eurazijos šiaurinėje dalyje nuo Atlanto vandenyno pakrančių Skandinavijoje iki Ramiojo vandenyno Kamčiatkoje, Primorėje ir Šiaurės Korėjoje, pietinis arealas Himalajų kalnuose.
– Tai įdomu
• Medžiodama lūšis lėtai vaikšto po mišką, kol aptinka šviežius aukos pėdsakus. Sekdama pėdsakais, priartėja tiek, kad, padariusi keletą šuolių, galėtų auką sučiupti. Gana dažnai lūšis grobį tyko pasislėpusi prie žvėrelių takų ar jų maitinimosi vietoje.
• Klausa gera. Geba puikiai išnaudoti visas galimas priedangas, vaikšto tyliai, todėl pamatyti gana sunku. Laipioja medžiais.
– Išvaizda, skiriamieji bruožai
– Dydis
– Mityba
– Buveinė
– Paplitimas
– Tai įdomu
