– Išvaizda, skiriamieji bruožai
Kūno viršus pilkas, tamsiai pilkas ar beveik juodas. Kūno apačia šviesi, pilkšva. Galvos šonuose ryškios oranžinės, geltonos ar balkšvos dėmės. Nuo paprastosios angies, kuri kartais gyvena tose pačiose vietose, gerai skiriasi ryškiomis, visada gerai išsiskiriančiomis galvos dėmėmis. Išilgai nugaros nėra zigzagais vingiuojančios juodos ar rudos juostos. Geltonskruosčio žalčio vyzdžiai apvalūs, o gyvatės – vertikalūs. Juda greitai.
– Dydis
Užauga iki 120–140 cm, tačiau dažiausiai aptinkama gerokai mažesnių. Patelės stambesnės už patinus.
– Mityba
Geltonskruosčiai žalčiai karštomis vasaros dienomis apsigyvena sekliose, varlių gausiose kūdrose, negiliuose tvenkiniuose ir ištisas diena gaudo varles, jų buožgalvius ir jauniklius. Grobio ieško ir sausumoje, kur medžioja varles, rupūžes, driežus, smulkius graužikus, o jaunikliai – ir vabzdžius. Nedidelį grobį praryja lengvai ir greitai, stambias varles ryja ilgai.
– Buveinė
Gyvena prie vandens, upių, ežerų, tvenkinių pakrantėse, pelkių, durpynų pakraščiuose, drėgnuose miškuose, užliejamose pievose, pamiškių sodybose.
– Paplitimas
Rūšis nereta, tačiau labai netolygiai paplitusi. Dažna Rytų, Pietryčių Lietuvoje, pajūryje. Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje daugelyje vietų labai reti ar iš viso neaptinkama.
– Tai įdomu
• Tiek suaugėliai, tiek jaunikliai puikiai plaukioja ir nardo. Plaukia vingiuodami visu kūnu, galvą iškėlę virš vandens.
• Pagauti rangydamiesi visu kūnu iš kloakos išleidžia balzganą labai dvokiantį skystį. Negalėdami pasprukti susisuka ratu ir negarsiai šnypšdami, tarsi norėdami įkąsti galva kartkartėmis kerta į persekiotojo pusę. Dažnai sučiupti žalčiai apsimeta esą negyvi – visiškai atsipalaiduoja ir suglemba, išsižioja, pasuka žandus ir iškiša liežuvį. Pasitraukus į šalį gyvūnui tuojau pat atgyja ir sprunka šalin.
– Išvaizda, skiriamieji bruožai
– Dydis
– Mityba
– Buveinė
– Paplitimas
– Tai įdomu
