– Išvaizda, skiriamieji bruožai
Spalva labai kinta. Kūno viršus pilkas, pilkai rusvas, rudas ar raudonai rudas. Patinai ryškesni, rudi ar rausvi, patelės – dažniausiai pilkšvos. Išilgai nugaros eina stambios tamsių dėmių juostos, kurios būna vos pastebimos arba labai ryškios, kontrastingos. Pilvas pilkas, rusvas ar rausvas. Galva truputį suplota, tamsiu viršugalviu. Nuo šnervių per akis iki kaklo driekiasi tamsi juostelė. Akies vyzdys apvalus.
– Dydis
Patinėlių ilgis 47– 62 cm, patelių – 44–62 cm.
– Mityba
Daugiausiai minta vikriaisiais ir gyvavedžiais driežais, gluodenais. Kartais gaudo pelėnus, kirstukus, ant žemės perinčių paukščių jauniklius. Išimtinais atvejais jų grobiu gali tapti varliagyviai ir vabzdžiai.
– Buveinė
Gyvena sausuose pušynuose, apypelkių kopose, saulėtuose, retai medžiais apaugusiuose viržynuose. Mėgsta saulės gerai įšildomas miško aikšteles, kirtavietes, mišku neužaugusias tarpkopes. Drėgnų vietų vengia.
– Paplitimas
Eurazijoje paplitęs nuo šiaurinės Pirėnų pusiasalio dalies iki dešiniojo Tobolo upės kranto, šiaurės vakarų Kazachstano. Šiaurėje arealas siekia pietinę Skandinaviją, Suomiją, Ladogos ežerą ir tęsiasi iki Tobolo žemupio, pietuose – Viduržemio jūros pakrantes, šiaurinę Turkiją ir šiaurinį Iraną. Gyvena ir pietinėje Didžiosios Britanijos dalyje. Lietuvoje labai retais gyvūnas. Aptinkamas tik Čepkelių ir Viešvilės rezervatuose, Rūdninkų girioje. Randama pavienių individų. Šylant klimatui populiacija gali pamažu didėti.
– Tai įdomu
Gąsdinimo poza panaši į nuodingos gyvatės. Stambūs ropliai aštriais dantukais gali perkąsti žmogui rankų odą. Tačiau žmogui įkandimas nepavojingas, nes žalčiai neturi nuodingųjų dantų.
Nuo paprastosios angies skiriasi tuo, kad dėmelės nugaroje nesudaro ištisinio zigzaginio rašto. Akies vyzdys apvalus, angies – vertikalus. Su angimi turi ir panašumų – abu gyvavedžiai. Kiaušiniai vystosi patelės organizme, kol gimsta žalčiukai.
– Išvaizda, skiriamieji bruožai
– Dydis
– Mityba
– Buveinė
– Paplitimas
– Tai įdomu
