ŽUVYS-VARLIAGYVIAI-ROPLIAI Pisces-Amphibia-Reptilia

Pažinkime gyvūnus

– Išvaizda, skiriamieji bruožai

Kūnas pailgas, siauras, iš šonų plokščias, padengtas labai plonais sidabriniais žvyneliais, – lengvai iškrintančiais, blizgančiais. Nugara tamsiai melsva ar žalsva, šonai ir pilvas sidabriški. Akys didelės.

– Dydis

Užauga iki 7–13 cm, sveria iki 50 gr.

– Mityba

Jauniklės daugiausia minta planktonu, suaugusios – vabzdžiais, smulkiais vėžiagyviais, kitu gyvuliniu maistu. Aukšlės labai rajos, dažnai galima pamatyti, kaip aukšlės gaudo skrendančius arti vandens paviršiaus vabzdžius. Rudenį, kai vabzdžių sumažėja, jos minta smulkiais vėžiagyviais.

– Buveinė

Lietuvoje labai dažna žuvis, paplitusi upėse, daugelyje ežerų ir tvenkinių, išskyrus miško ežeriukus ir tuos vandens telkinius, kuriuose žiemą dūsta. Negyvena srauniuose šaltavandeniuose upeliuose. Mėgstamos aukšlių vietos – stovintis arba lėtai tekantis vanduo, prie krantų, tiltų, įtekančių šaltinių, griovių ir upokšnių žiočių, vietos šalia šiltesnio vandens srovės.

– Paplitimas

Sutinkamos Europoje ir Vakarų Azijoje. Arealo ribos: į šiaurę nuo Kaukazo, Pirėnų ir Alpių, į rytus nuo Volgos upės baseino ir šiaurės vakarų Turkijos. Introdukuotos Ispanijoje, Portugalijoje ir Italijoje.

– Tai įdomu

• Subręsta 2–3 gyvenimo metais, neršia birželio–liepos mėnesiais keliskart, kas kelios dienos. Tirštai būriuodamosi nerštavietėje, visai pamiršta atsargumą.
• Aukšlės – labai judrios ir bailios žuvytės, laikosi būriais viršutiniuose vandens sluoksniuose, tik anksti pavasarį ir vėlai rudenį gilumoje, mėgsta lėtai tekantį vandenį. Ramiame vandenyje aukšlės dažniausiai plaukioja pakraščiais čia viena, čia kita kryptimi. Aukšlės labai baikščios ir smalsios žuvys – pajutusios nors mažiausią pavojų, jos greitai slepiasi, bet tuoj pat grįžta pažiūrėti, kas jas išbaidė.

– Išvaizda, skiriamieji bruožai

– Dydis

– Mityba

– Buveinė

– Paplitimas

– Tai įdomu

Paprastoji aukšlė

Alburnus alburnus

not a terminal