Įdomybės

Migruoja ir Lietuvoje išperėtos mėlynosios bei didžiosios zylės

2020 02 21

Mėlynosios ir didžiosios zylės (Cyanistes caeruleus ir Parus major) yra įprastiniai Lietuvoje žiemojantys paukščiai. Taip pat tai ir labai gausiai rudenį per Lietuvą migruojantys paukščiai. Daug kas mano, kad šių abiejų rūšių Lietuvoje išperėtos zylės žiemai niekur neišskrenda. Išties, dauguma jų tikrai gyvena sėsliai. Tačiau jauniklių žiedavimo lizduose duomenys neabejotinai byloja ir tai, kad kažkiek tų paukščių migruoja. Nuo ko tas priklauso – ar tai yra įgimta, ar kažkiek paukščių tiesiog prisijungia prie per Lietuvą migruojančių gentainių iš šiauresnių platumų – tikslaus atsakymo nėra. Nedažnai, bet vis gaunami pranešimai apie individus, kurie Lietuvoje buvo žieduoti lizduose esantys dar neskraidantys jaunikliai, aptiktus Centrinėje ir Vakarų Europoje. Čia apie porą tokių naujausių aptikimų.

Mėlynoji zylė. Rimanto Stankūno nuotr.

2019 m. birželio 1 d. Salų miške Zarasų r. vienas iš 11 lizde buvusių ir Sauliaus Valiūno sužieduotų dar neskraidančių didžiosios zylės jauniklių tų pačių metų spalio 27 d. užsimušė atsitrenkęs į lango stiklą Exleben vietovėje (apytiksliai 50°52' š. pl., 11°3' r. ilg.) Tiuringijos žemėje Vokietijoje. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 1146 km, azimutas (kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą) 243°, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo 148 dienos.

2019 m. gegužės 22 d. Dūkšte Ignalinos r. vienas iš taip pat 11 lizde buvusių ir Antano Šimkūno sužieduotų dar neskraidančių mėlynųjų zylių jauniklių tų pačių metų spalio 19 d. gyvas ir sveikas buvo sugautas ir vėl paleistas žieduotojo Col de Bretolet paukščių žiedavimo stotyje (46°8'36'' š. pl., 6°47'48'' r. ilg.) esančioje to paties pavadinimo perėjoje Alpėse Valės (Valais) kantone Šveicarijoje. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 1712 km, azimutas 233°, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo 150 dienų.

Lietuvoje žieduotų mėlynosios ir didžiosios zylių žiedavimo vietos (raudonos žymės) ir jų aptikimo vietos (žalios žymės; A – mėlynosios zylės, B – didžiosios zylės) sujungtos linijomis.

Col de Bretolet paukščių žiedavimo stotis yra 1923 metrų aukštyje virš jūros lygio visiškai netoli sienos su Prancūzija. Stotis įkurta 1958 m. Nuo tų metų joje kasmet nuo rugpjūčio pradžios iki spalio pabaigos vykdoma ilgalaikė paukščių žiedavimo programa paukščių migracijos per Šveicariją monitoringo tikslu. Paukščiai šioje stotyje gaudomi labai aukštomis voratinklinėmis gaudyklėmis ne tik dieną, bet ir naktį. Kai naktį tvyro rūkas, migrantai į gaudykles viliojami prožektorių šviesa. Per šią kalnų perėją migruoja ne tik daugybė paukščių, bet ir šikšnosparniai bei kai kurie vabzdžiai. Stotis priklauso Šveicarijos Ornitologijos Institutui (įkurtas 1924 m.).

Voratinklinės paukščių gaudyklės (ištemptos tarp aiškiai matomų labai aukštų stiebų) paukščių žiedavimo stotyje Col de Bretolet perėjoje Alpėse Šveicarijoje. Laesser’io Jacques’o nuotr.

Lietuvos PŽC informacija