Įdomybės

Žūtimi pasibaigusi pilkųjų žąsų poros istorija

2020 10 06

2014 m. birželio 11 d. netoli Kintų Šilutės r. esančiuose žuvininkystės tvenkiniuose žiedavimui buvo sugautos septynios pilkosios žąsys (Anser anser) – šeši dar neskraidantys jaunikliai ir vienas suaugęs paukštis. Žieduotojų (Vytautas Eigirdas, Saulius Lileikis, Julius Morkūnas ir Valentinas Pabrinkis) paukščiai buvo paženklinti standartiniais metaliniais ir plastikiniais žiedais. Vienam iš jauniklių, patelei, teko standartinis metalinis kojos žiedas LITHUANIA MA1060 ir plastikinis kaklo žiedas BALTA A14.

Pilkosios žąsys. Alberto Skirpsto nuotr.

Po trejų metų, 2017 m. birželio 18 d. ten pat žiedavimui buvo sugauta 20 pilkųjų žąsų – 13 dar neskraidančių jauniklių ir 7 suaugę paukščiai. Žieduotojų komandos (Vytautas Eigirdas, Sigita Eigirdienė, Saulius Lileikis, Julius Morkūnas ir Antanas Petraška) jie visi taip pat buvo paženklinti standartiniais metaliniais ir plastikiniais žiedais. Vienam iš suaugusių paukščių, patinui, teko standartinis metalinis kojos žiedas LITHUANIA MA1992 ir plastikinis kaklo žiedas BALTA A50. Po to, kai buvo paženklintas šis, antrasis iš tų dviejų paukščiai, jie net 28 kartus (20 kartų Lietuvoje, 6 kartus Lenkijoje ir 2 kartus Latvijoje) buvo aptikti drauge. Todėl nėra jokių abejonių, kad tai pora. 

Pilkųjų žąsų pora Nemuno deltoje 2020 m. vasario 16 d. Vytauto Eigirdo nuotr.

Visi šios poros paukščių aptikimai (įskaitant laikotarpį iki 2017 m. birželio 18 d. kai buvo žieduotas tik vienas šios poros narys) Lenkijoje buvo tik sausio, vasario ir gruodžio mėnesiais. Visi aptikimai Lietuvoje registruoti sausio-kovo ir gegužės-lapkričio mėn. (aptikimų skaičius pagal mėnesius atskirai Lenkijoje ir Lietuvoje parodytas diagramoje). Lenkijoje visais atvejais jos aptiktos Pamario (Pomorskie) vaivadijoje, praktiškai toje pačioje vietoje – atstumas nuo žiedavimo iki aptikimo vietų nuo 197 iki 199 km. Lietuvoje visi aptikimai ne toliau kaip 4 kilometrų atstumu nuo žiedavimo vietos. Pagal šiuos duomenis (ir kitų Lietuvoje žieduotų pilkųjų žąsų aptikimo duomenis) akivaizdu, kad pilkosios žąsys, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, žiemai iš Lietuvos gali visai neišskristi arba išskrenda vėlai (gruodžio ar net sausio mėn.), o po žiemojimo sugrįžta anksti. Todėl jos visiškai teisingai įvardijamos kaip vieni iš ankščiausiai po žiemos parskrendančių paukščių. Žiemoti išskrenda netoli, kiekvieną kartą žiemoja praktiškai toje pačioje vietoje ir kasmet sugrįžta taip pat į tą pačią vietą.

Ši pora, kaip jau minėta, du kartus buvo aptikta ir Latvijoje. Vieną kartą Engurės ežero (Engurės sav.) pakrantėje 2018 m. rugpjūčio 10 d. kartu su jau skraidančiais jaunikliais. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 237 km, azimutas (kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą) 28°. Antrą kartą Latvijoje jos aptiktos 2020 m. rugsėjo 19 d. žuvininkystės tvenkiniuose Tukumo sav. teritorijoje. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 193 km, azimutas 34°, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo vieno paukščio 1189 dienos (3 m. 3 mėn. 1 d.), o kito – 2292 dienos (6 m. 3 mėn. 8 d.). Deja, šis jų apsilankymas Latvijoje buvo paskutinis. Kaip Lietuvos paukščių žiedavimo centrą informavo Latvijos paukščių žiedavimo centras, šie abu paukščiai tąkart buvo sumedžioti. Tokia liūdna šios Lietuviškos pilkųjų žąsų porelės gyvenimo pabaiga. Latvijoje pilkąsias žąsis medžioti leidžiama. Medžioklės sezonas prasideda rugsėjo 15 dieną, baigiasi lapkričio 30 d.

Ta pati pilkųjų žąsų pora su dviem jaunikliais Latvijoje, Engurės ež. pakrantėje 2018 m. rugpjūčio 10 d. Anhelita Kamenska nuotr.

Lietuvos PŽC informacija