Naujiena

Varlių migracija

2019 04 10

Pavasarį, atšilus orams, vyksta labai daug įspūdingų dalykų! Keliaujant pro vandens telkinius gali netikėtai nustebinti kvarkiantys pievų ir kūdrų gyventojai – vyksta varlių nerštas. Pačios pirmosios sukruto pievinės varlės, po jų – smailiasnukės. Abi rūšys vadinamos rusvosiomis varlėmis.

Į savo neršto vietas varlės keliauja senųjų neršto vietų kryptimi, įveikdamos ne tik nemažus atstumus, bet ir pakeliui esančias ,atrodo, neįveikiamas kliūtis: magistrales, takus, plentus. Pavasarinės migracijos pavojingos – daug keliaujančių varlių žūsta įkritusios į stačiakrąštes duobes, kitos tampa mangutų, lapių, ežių grobiu. Begalės varliagyvių žūsta deginamose pievose. Ir tik mūsų geros valios ir pastangų dėka savo galutinį tikslą gali pasiekti kuo daugiau varlių.
Smailiasnukės ir pievinės varlės yra įtrauktos į Berno konvencijos (III apsaugos kategorija) , Europos Sąjungos buveinių direktyvos dokumentus. Smailiasnukės ir pievinės varlės aptinkamos daugiau nei dvidešimtyje Europos šalių. Daugiau nei penkiolikoje iš jų siekiama apsaugoti šias amfibijas. Smailiasnukės varlės nyksta vakarų ir šiaurės Europoje. Lietuvoje jos dar pakankamai dažnos, bet retesnės už pievinę varlę.

Kaip tik šiuo metu skamba balos nuo smailiasnukių varlių patinėlių kvarkimo. Pasigražinę, pakeitę spalvą iš rusvos į ryškiai žydrą, kviečia pateles prisijungti. Prasideda nerštas… Išnerš apie du tūkstančius ikrelių. Iš tokio kiekio iki brandos (3-4 metų) užaugs tik po keletą varlių. Po keliolikos dienų paliks nerštavietes ir į jas sugrįš vedami didžiojo gamtos šauksmo tik kitą pavasarį.

Tai tik trumpa akimirka… Sustokime, pasigrožėkime bundančia gamta, pasiklausykime…