Naujiena

Įspūdingas Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus eksponatų amžius

2021 05 06

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus paleontologinių rinkinių kolekcijoje saugomi prieš tūkstantmečius gyvenusių gyvūnų eksponatai. Lenkijos mokslo akademijos žinduolių tyrimų instituto mokslininkai vykdė tyrimą, kurio metu buvo paimti mėginiai iš muziejuje eksponuojamų taurų stumbrų ir briedžio skeletų dalių. Atlikti radiokarboninio datavimo tyrimai parodė, kad eksponatų amžius siekia nuo 500 iki 9 400 metų. Seniausias iš šių eksponatų – Varėnos rajone rastas tauro ragas. Radiokarboninio datavimo būdu nustatyta, kad šio egzemplioriaus amžius siekia 9 380 ± 34 BP metų.

Tauras (Bos primigenius) – išnykęs dykaraginių (Bovidae) žinduolių būrio gyvūnas. Šis žvėris buvo įspūdingo dydžio – svėrė 600–800 kg, o aukštis ties gogu (pečių sritis) siekė 170–180 cm. Tauras buvo paplitęs beveik visoje Europoje, šiaurės Afrikoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje. Manoma, kad Afrikoje tauras buvo išnaikintas prieš 2 400 metų prieš Kristų. Ilgiausiai taurai išliko Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje – paskutinis tauras žuvo 1627 m. Mazūrų miškuose.

Šiuo metu Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje saugoma aštuoniolika iškastinių taurų kūnų dalių. Pagrindinį paleontologinį tauro skeleto rinkinį sudaro ragai su kaukolės dalimis.

Muziejuje šiuo metu yra eksponuojama ir gauruotojo raganosio (Coelodonta antiquitatis) kaukolė, kuri buvo aptikta Kazachstane. Šie žvėrys buvo masyvūs – suaugę individai pasiekdavo 1,6 m ūgį ir galėjo sverti iki dviejų tonų. Gauruotasis raganosis turėjo du ragus: metro ilgį siekęs ragas buvo ant nosies galo, o smulkesnis – ant kaktos. Gauruotieji raganosiai gyveno prieš 150–10 tūkst. metų.

Gauruotojo raganosio kaukolė buvo rasta ir Prienų rajone. Tai yra primoji gauruotojo raganosio radavietė Lietuvoje. Ši kaukolė Kauno Tado Ivanausko zoologijos darbuotojų iniciatyva buvo ištirta radiokarboniniu datavimo metodu. Nustatytas kaukolės amžius – 44 950 ± 650 BP metų.

Radiokarboniniu metodu buvo tirti ir muziejuje eksponuojami šiaurinio elnio ragai. Lazdijų rajone aptikto rago amžius siekia 10 435 ± 95 BP metų. Kitas panašaus amžiaus ragas rastas Ežerėlyje, Kauno rajone. Šio radinio amžius – 10 975 ± 85 BP metų. Nustatyta, kad Anykščių rajone aptikto šiaurinio elnio ragas dviem tūkstantmečiais senesnis – remiantis radiokarboninio datavimo duomenimis, rago amžius siekia 12 085 ± 100 BP metų.

Šiaurinis elnias (Rangifer tarandus), elninių (Cervidae) šeimos poranagis žinduolis. Gyvūnas yra paplitęs Eurazijos šiaurėje, Šiaurės Amerikoje, Grenlandijoje, Arkties vandenyno salose. Lietuvoje šiaurinis elnias gyveno vėlyvojo ledynmečio laikotarpiu.

Muziejuje saugomas ir dar vienas labai vertingas eksponatas – „Vilniaus mamutas“. Ištyrus radiokarboninio datavimo metodu nustatyta, kad šio Antakalnyje rasto mamuto (Mammuthus primigenius) amžius – 12 018 ± 53 BP metų. Manoma, kad šis mamutas buvo senas gyvūnas. Jo aukštis ties sprandu galėjo siekti 3 m.

Prieš 20 tūkst. metų mamutai buvo gausiai paplitę visoje Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Mamutų kaulų radiniai ir piešiniai olose liudija, kad šiuos gyvūnus maistui intensyviai medžiojo akmens amžiaus žmonės. Daugiausia mamutų liekanų rasta Sibiro šiaurinėje dalyje ir Aliaskoje. Manoma, kad mamutai išmirė pasibaigus paskutiniam ledynmečiui.