Naujiena

Jūrinių erelių monitoringo darbai Kuršių nerijoje

2020 06 15

Jūrinių erelių lizduose jau gerokai ūgtelėję jaunikliai. Beveik dviejų mėnesių amžiaus ereliukai ir Latvijoje: https://www.youtube.com/watch?v=uAgwWCdBygk Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai Saulius Rumbutis ir Deivis Dementavičius vyko į Kuršių neriją vykdyti kasmetinių jūrinių erelių monitoringo darbų. Šioje teritorijoje, kaip ir visoje šalyje, perinti populiacija vis dar gausėja, o šiuo metu vertinama  10–11 porų. Sekėsi puikiai. Patikrinome 14 lizdų, spalviniais žiedais paženklinome 10 jauniklių, būsimų šalies ambasadorių. Be kitų parametrų tyrimų metu renkame duomenis apie jūrinių erelių mitybą. Surenkame, analizuojame ir aprašome lizduose aptiktas grobio liekanas. Šiame pusiasalyje gyvenančių erelių maitinimosi sąlygos yra puikios. Iš vienos pusės gausios žuvimi Kuršių marios, o iš kitos Baltijos jūra. Be tradicinių šiuose vandens telkiniuose gyvenančių žuvų pasitaiko ir labiau egzotinių. Keliuose lizduose pavyko aptikti į mūsų šalies jūros vandenis atplaukiančių vėjažuvių. O viename lizde aptikta žuvis tikrai nustebino. Prie dviejų lizde esančių erelių jauniklių gulėjo aplestas apie 50 cm ilgio aštriašnipis eršketas. Įdomiausia tai, kad jis buvo pažymėtas išoriniu žymekliu. Paaiškėjo, kad beveik metų amžiaus žuvis šiais metais balandžio mėnesį buvo išleista į Neries upę, vykdant šių žuvų išteklių atkūrimo programą. Šios žuvys Baltijos jūroje išnyko praeitame šimtmetyje. Upėmis žuvis nuplaukė daugiau kaip 300 km kol buvo sugauta jūrinio erelio. Manoma, kad ši giluminė žuvis erelio buvo sugauta jau negyva, gal išmesta iš žvejų tinklų. Už pagalbą vykdant erelių lizdų paiešką bei patikrą dėkojame Kuršių nerijos nacionalinio parko biologui M. Bružui bei Nidos girininkui K. Dikšui.

Išoriniu žymekliu pažymėtas aštriašnipis eršketas.

Grobis iš erelių lizdo.

Lizde, kuriame buvo aptiktas eršketas auga du erelių jaunikliai.

Jūrinių erelių stebėjimai Kuršių nerijoje.