Naujiena

Kaip žiemoja varliagyviai ir ropliai?

2021 11 09

Vėstant orams, keičiantis aplinkos temperatūrai ir dienos ilgumui, dalis gyvūnų migruoja, kiti kaupia maisto ar kūno riebalų atsargas. Lietuvoje gyvenantys trylikos rūšių varliagyviai ir aštuonių rūšių ropliai pasilieka ten, kur ir gyveno. Netoli savo buveinių stengiasi susirasti šiltesnes, nuošalesnes, saugias vietas žiemojimui. Tai gali būti išvartos, gilūs graužikų ir kurmių urveliai, šakų ar komposto krūvos, vandens telkiniai, netgi žmonių rūsiai.

Pilkoji rupūžė (Bufo bufo). Nuotr. Natalija Avyžienė.

Kadangi varliagyviai ir ropliai šaltakraujai gyvūnai, jų kūno temperatūra tokia pat kaip aplinkos. Miego režime varliagyvių ir roplių kūne sulėtėja visi gyvybiniai procesai, gyvūnai tampa lėti arba visai nejudrūs. Nuo gebėjimo susirasti tinkamą žiemojimo vietą priklauso ar pavyks sulaukti pavasario.

Paprastoji česnakė (Pelobates fuscus) Nuotr. Natalija Avyžienė.

Iš varliagyvių bene anksčiausiai išsiruošia žiemoti česnakės, prisitaikę ir gebančios užsirausti net iki pusės metro po žeme. Pilkoji, nendrinė, žalioji rupūžės slepiasi irgi kuo giliau urveliuose, po išvirtusiais medžiais. Panašiai žiemoja ir raudonpilvės kūmutės. Medvarlės dažniausiai žiemoja medžių, kuriuose gyvena plyšiuose, kelmuose, po šaknimis. Žaliosios varlės visą gyvenimą praleidžia vandenyje – čia ir žiemoja. Nuo vandens nutolsta gal tik vieno šuolio atstumu. Pievinės varlės slepiasi dumble, po akmenimis, įvirtusiais medžiais. Gera slėptuvė negarantuoja sulaukti pavasario. Čia jų laukia pavojai – neišgyvens, jei vandens telkinys įšals iki dugno arba taps vandens paukščių, vandeninių kirstukų, kanadinių audinių ar plėšrių žuvų grobiu. Varlėms žiemoti vandenyje leidžia jų gebėjimas kvėpuoti oda. Kintanti gliukozės koncentracija kūno audiniuose padeda neužšalti ir išgyventi neigiamoje temperatūroje. Tritonai į žiemavietes traukia vėliausiai – spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje. Slėptuvių ieškopa netoli vandens sausumoje.

Gyvavedžiai driežai (Lacerta vivipara) šildosi saulės atokaitoje. Nuotr. Natalija Avyžienė.

Gyvatės ir driežai stengiasi per vasarą sukaupti kuo didesnes riebalų atsargas ir susirasti saugias slėptuves urveliuose, lapų ir šakų krūvose, po medžių šaknimis ir išvartomis. Bekojai driežai – gluodenai žiemoja būriais, susisukę į kamuolį nuo dvidešimt iki keliasdešimt gluodenų – saugiau ir šilčiau. Baliniai vėžliai įsitaiso neįšalančiame vandens telkinio dumble, jaunikliai pasilieka žiemoti lizde po žeme, kur jų laukia didžiulis išbandymas šalčiu. Tikėkimės, kad pavasarį visi pabus iš žiemos miego ir gyvenimo ratas suksis toliau.