Norint pasiekti jūrinio erelio lizdą ornitologui kartais tenka kopti į 34 metrų aukštį.

Medžio viršūnėje daromas dirbtinis lizdas jūriniam ereliui.

Jūrinių erelių jaunikliai pagal tarptautinę programą ženklinami spalviniais žiedais.

Muziejaus ornitologai žiemojančių vandens paukščių apskaitas vykdo jau daugiau kaip 30 metų.

Kauno mieste daugiausiai žiemoja didžiųjų ančių ir klykuolių.

Žiemojančių vandens paukščių apskaitoms atlikti naudojami žiūronai ir monokliai (teleskopai).

Naminės pelėdos pradeda perėti jau kovo mėnesį, todėl inkilus joms geriausiai kelti rudenį ar žiemos pradžioje.

Inkilus naminėms pelėdoms geriausiai gaminti iš sausos medienos lentų ir kelti brandesniuose mišrių miškų medynuose.

Naminių pelėdų jaunikliai uoksus ar inkilus palieka dar nemokėdami gerai skraidyti.

Muziejaus ornitologai namines pelėdas tiria jau daugiau kaip 40 metų.

Naminės pelėdos noriai užima miškuose ar senuose parkuose joms iškeltus inkilus.

Muziejaus ornitologai uždėjo siųstuvus mažųjų erelių rėksnių porai – patinui ir patelei. Lietuvoje abu paukščiai kartu krauna lizdą, augina lizde esantį jauniklį, gaudo grobį sau ir jaunikliui maitinti, tačiau į žiemavietę ir iš jos skrenda atskirai. Nors abu paukščiai žiemoja beveik toje pačioje vietoje, tačiau ten nesusitinka.

Siųstuvų pagalba stebime mažųjų erelių rėksnių poros keliones iš Vidurio Lietuvos į Pietų Afriką ir atgal.

Siųstuvai, kurie energija apsirūpina nuo saulės baterijos, specialiomis petnešomis tvirtinami paukščiui ant nugaros. Siųstuvas gali perduoti informaciją apie paukščio buvimo vietą, skridimo aukštį, greitį, kilimo ar leidimosi trajektoriją ir dar daug kitų parametrų. Nuotraukoje užfiksuotas paprastasis suopis su siųstuvu.

Prie Kauno marių perinčiam juodajam pesliui muziejaus ornitologai uždėjo siųstuvą, kurio pagalba renka duomenis apie šių paukščių lizdo ir medžioklės teritorijas, migraciją.

Naudodamiesi siųstuvais  nustatėme, kad juodasis peslys iš Kauno marių apylinkių žiemoti skrenda į Centrinę Afriką.