Naujiena

Muziejaus 100-mečio proga atidaromos 4 naujos parodos

2019 07 10

1 paroda : Buvusio  Vilniaus universiteto  Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros  docento Kęstučio Žuko akvarelių, pastelių  paroda „Pastelė Piešiniai“.

Autorius rašo - „Tai aštuoniolikta mano paroda, kuriai parinkau darbus iš mano mėgstamo animalistinio žanro. Gyvūnai buvo mano aistra nuo mokyklos laikų. Baigęs grafikos specialybę Kauno vidurinėje Dailės mokykloje ilgėliau nesiskirdavau su plunksna, grafitu, tušu ar akvarele.

Šioje parodoje sugulė dalis pastelių, piešinių, kuriuose gyveno ir tebegyvena mano pamėgti gyvūnai- avijaučiai, raganosiai, lamos, triušiai, liūtai, leopardai, galantiški paukščiai, apuokai, pelėdos... Ekspozicijoje pateikti darbai surinkti iš kelis dešimtmečius lentynose užsibuvusių aplankų.

Mano ranka ir akis vis pasiilgsta tos plastiškos kūno linijos, išraiškingo žvilgsnio ar charakteringo judesio. Džiaugiuosi, kad per daug nesu nutolęs nuo gamtos ir man ji teikia prasmę tiek tapybai, tiek ir mano buvimui.“

Paroda muziejuje atidaroma liepos 16 d. ir veiks iki rugsėjo 15 d. Parodos lankymas nemokamas.

2 paroda : Muziejaus I aukšte parodų salėje Liepos 16 d.  atidaroma paroda „Taksidermijos raida Lietuvoje“.

Parodoje demonstruojami įvairūs gyvūnų iškamšų gamybos metodai - nuo 1919 m. iki šių dienų.

Taksidermija Lietuvoje turi senas tradicijas, kurios nuo Leonardo ir Tado Ivanauskų, nuo pirmųjų jų pasekėjų- F. Jomanto, S. Jankausko laikų perduodamos iš kartos į kartą.

Buvęs J. Elisono mokinys, kraštotyrininkas Domas Urbas prisimena: „Dar tik muziejui (Panevėžio kraštotyros) kuriantis, J. Elisono tarpininkavimu, kraštotyros mėgėjas Stasys Banelis buvo išsiųstas į Kauną ir ten iš prof. T. Ivanausko asistentų bei preparatorių išmoko gaminti paukščių ir žvėrelių iškamšas, daryti žuvų ir kitų gyvūnų preparatus gamtos skyriaus ekspozicijai“ (1924 m.).

Po Antrojo pasaulinio karo prof. T. Ivanausko apmokyti muziejaus laboratorijoje šį darbą dirbo L. Jezerskas, A. Kvaselis ir jau pastarųjų mokiniai: V. Mackevičius, D. Baronas. O šie savo patirtį perdavė naujiems darbuotojams.

Tos oficialiai neesamos (neįvardytos) taksidermijos mokyklos tradicijos yra gyvos iki šių dienų.

Parodoje galime matyti senuosius gyvūnų iškamšų gamybos metodus, naudojant primityvias medžiagas: medienos drožles, pakulas ir naujausius- skulptūrinį, išliejos bei muliažinį.

3 paroda: „Šimtamečiai eksponatai ir paukščių žiedavimo Lietuvoje pradžia“

1919 m. prof. T. Ivanausko pastangomis Kaune  įkurtos gamtos tyrimo stoties pagrindinės darbo kryptys buvo: gyvosios gamtos tyrimas, Lietuvos faunos kaupimas, Lietuvos faunos sisteminimas, iškamšų gamyba. Tuo metu Gamtos tyrimo stotyje dirbo tik du žmonės: prof. T. Ivanauskas ir taksidermistas F. Jomantas. Todėl eksponatai muziejui buvo daugiau renkami įvairiuose Lietuvos kampeliuose, stengtasi parengti kuo gausesnę, turtingesnę Lietuvos faunos, ypač paukščių ir žinduolių ekspoziciją.

Šimtametes 1919 m. paties T. Ivanausko ar F. Jomanto rankomis gamintas paukščių, žinduolių iškamšas lankytojai galės pamatyti muziejaus I aukšto fojė vyksiančioje parodoje.

1929 m.  Lietuvoje prof. T. Ivanausko iniciatyva pradėtas sistemingas paukščių žiedavimas, todėl parodoje galėsite pamatyti pirmuosius lietuviškus paukščių žiedus, pirmuosius žieduotų paukščių žiedavimo duomenis, 1930-1933 m. pranešimus apie žieduotų paukščių aptikimą Lietuvoje bei užsienyje, paukščių žiedavimo iki 1939 m. rezultatų suvestines, paukščių žiedavimo 1931-1933 m. duomenų registracijos knygas.

4 paroda: „ Baltijos gintaro inkliuzai. Eocenas dabartyje. 50 milijonų metų atgal

Gintaras vadinamas Baltijos auksu ir yra neatsiejama mūsų kultūros dalis. Vienintelis, Baltijos gintaras, yra išmetamas jūros ir saugo savyje praeitį – inkliuzais tapusius augalus, vabzdžius ir kitus gyvūnus. Inkliuzai – tai prieš milijonus metų sakuose sustingusios fosilijos. Didžioji dalis Gintaro į Lietuvą patenka iš Kaliningrado kasyklų.

Gintaro inkliuzai domina ir paleontologus ir zoologus. Kadangi gamtoje egzistuoja daugybė mokslui nežinomų gyvūnų (ypač vabzdžių) rūšių, kurių gali būti bent dvigubai ar net trigubai daugiau, mokslininkai tyrinėja gintaro inkliuzus.

Inkliuzuose esantys prieš milijonus metų gyvenę vabzdžiai gali ryškiai skirtis nuo dabartinių ir tik daug žinių turintis mokslininkas gali juos identifikuoti.

2017 m. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologas Vytautas Tamutis, talkinant kolegoms iš Daugpilio ir Kaliningrado universitetų, Baltijos gintare aptiko ir aprašė naują afodijų genties vabalų rūšį, kurį  mūsų valstybės atkūrimo šimtmečio proga pavadino Lietuvos vardu – Airapus lituanicus.
Nuo liepos 15 d. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus vabzdžių ekspozicinėje salėje demonstruojamoje parodoje populiarinamas Baltijos gintaras, atskleidžiantis paslaptingą ir įvairialypį inkliuzų pasaulį, įdomų ir moksline, ir menine prasme.

Baltijos gintaro inkliuzų kolekcija eksponuojama dvidešimt keturiuose specialiuose stovuose su apšvietimu ir didinančia optika. Šie stovai buvo specialiai sukurti ir reprezentavo Lietuvą 2012  metų pasaulinėje parodoje EXPO 2012,Yeosu, Pietų Korėjoje, kur Lietuvos paviljonas už kūrybiškumą buvo įvertintas sidabro medaliu.

Taip pat ekrane bus demonstruojamos gintaro inkliuzų fotografijos.