Naujiena

Muziejaus ichtiologiniame rinkinyje nauja invazinė grundalų rūšis!

2019 11 11

2019 metų birželio 29 dieną Nemune prie Vilkijos muziejaus darbuotojas Ramūnas Keraitis sugavo nedidelę, bet neįprastą žuvį. Atidžiau apžiūrėjus, abejonių neliko – tai dnieprinis grundalas, dar kitaip vadinamas kaspijiniu upiniu grundalu, invazinė žuvų rūšis. Beje, tai jau antras toje vietoje sugautas grundalas. Lietuvoje pirmą kartą aptiktas 2016 metais, kada europines lydekas Neryje žvejojęs Gamtos tyrimų centro ichtiologas Kęstutis Skrupskelis sugautos lydekos skrandyje ir aptiko šią invazinę žuvų rūšį. Vis dažniau dniepriniai grundalai stebimi toli už jų natūralaus arealo ribų, kur be žmogaus pagalbos patys negalėjo išplisti. Pati įtikinamiausia invazijos versija – balastiniai laivų vandenys.

Dnieprinis grundalas išvaizda panašus į kitą invazinę grundalų rūšį - grundalą rubuilį. Ryškus skirtumas - pirmasis nugaros pelekas be juodos dėmės. Antrasis nugarinis pelekas tolygiai žemėja (Kottelat  and Freyhof 2007, Pinchuk et al. 2003), peleko pirmasis spindulys beveik 2 kartus ilgesnis nei paskutinis. Pilvinio disko membranos pakraščiai be ryškių kontūrų. Galvos plotis lygus jos aukščiui arba net šiek tiek didesnis, žiotys vidutinio dydžio.  Apatinis žandikaulis išsikišęs į priekį, burnoje aštrūs adatiniai dantukai. Dnieprinių grundalų kūno spalva varijuoja nuo juodos iki šviesiai pilkos išmargintos susiliejančiomis dėmėmis. Gyvena iki 5 metų, subręsta antraisiais gyvenimo metais. Dažniausiai sutinkami 7–10 cm ilgio, 50 g svorio. Maksimalus ilgis - 19,5 cm.

Reino upėje, kurioje grundalas rubuilis ir dnieprinis grundalas yra invazinės rūšys, pastebėti jų hibridai, tai yra jie gali kryžmintis (K. Lindner, A. F. Cerwenka, J. Brandner, S. Gertzen, J. Borcherding, J. Geist and U. K. Schliewen 2013).

Natūraliai gyvena Azovo, Juodosios ir Marmuro jūrų pakrantėse, į jas įtekančiose upėse - Dunojuje, Pietų Buge, Dniepre, Dniestre ir kitose. Dažniausiai sutinkami 5 metrų gylyje, kur temperatūra 5-7°C (Van Kessel et al. 2009). Žiemoja būriais giliose duobėse. Mėgstamos buveinės - smėlėti, žvirgždėti bei nestoru dumblo sluoksniu padengti upių ruožai, kurie sutampa su Lietuvoje vietinių paprastųjų gružlių, paprastųjų kūjagalvių ir šlyžių gyvenamomis buveinėmis. Konkurencija dėl gyvenamos aplinkos nestebima, poveikis jaučiamas dauginimosi periodu   (Van Kessel et al. 2011). Dnieprinis grundalas toleruoja plačius temperatūros  0-32.40℃ (Biró 1997, Sasi and Berber 2010),   ir druskingumo 0-10 ‰ (Lejk et al. 2013, Plotnikov et al. 2012) svyravimus, išgyvena laivų balastinėse talpose, nereiklūs deguonies kiekiui - 6.10-10.90 mg/l (Sasi and Berber 2010).

Grundalai yra labai ėdrūs, visavalgiai. Maitinasi makro bestuburiais: vėžiagyviais, moliuskais, kirmėlėmis, dominuoja chironomidų lervos (Grabowska et al. 2009). Neatsisako žuvų ikrų, net augalų. Aktyviai maitinasi šviesiuoju paros metu, nuo gegužės iki spalio mėnesio.

Patelės neršia porcijomis nuo balandžio iki rugsėjo, kai vandens temperatūra apie 13 laipsnių. Priklausomai nuo patelės dydžio išneršia 300-2000 ikrelių (Pinchuk et al. 2003). Ikreliai prilimpa prie dugno akmenų, kriauklių ar vandens augalų. Prieš nerštą patinai parenka vietą - po šaknimis, kiaurymėse. Suradęs vietą patinas ją išvalo. Kartais dėl neršimo vietų tarp patinų vyksta kovos. Patinėlis rūpestingai 3-4 dienas saugo ikrelius (Kottelat, M., J. Freyhof, 2007), tai užtikrina didesnį išgyvenamumą. Neršto metu patinėlių  kūnas tampa juodos spalvos, neporiniai pelekai pasipuošia geltonomis dėmelėmis.

Dnieprinis grundalas (Neogobius fluviatilis) – jau trečia invazinė grundalų rūšis Lietuvoje. 1985 m. prie Lentvario kūdrose užfiksuoti nuodėguliniai grundalai (Perccottus glenii). Akvariuminės žuvelės, atkeliavę iš Kinijos, okupuoja nedidelius gėlo vandens telkinius, mažas kūdras, kurių užima vis daugiau. 2002 m. rugpjūčio 28 d. Kopgalio žuvų stebėjimo stotyje pirmą kartą Lietuvos priekrantėje sugauti grundalai rubuiliai (Neogobius melanostomus). Šiuo metu didžiausias jų tankis Baltijos priekrantėje, čia jie tapo dominuojančia dugnine žuvų rūšimi. Patys būdami plėšrūs grundalai kelia rimtą pavojų keisdami specifinių buveinių struktūrą. Dėl maisto objektų tiesiogiai konkuruoja su vietinių rūšių žuvimis, naikina kitų rūšių žuvų ikrus bei jauniklius. Kad neplistų, grundalų negalima naudoti kaip masalo gaudant plėšriąsias žuvis kituose telkiniuose. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės invazines žuvų rūšis leidžia mėgėjų žvejybos įrankiais žvejoti visus metus, neriboja jų kiekio ir dydžio, tik reikalingas žvejo mėgėjo bilietas ar žvejybos leidimas.

R.Keraičio nuotr.