Naujiena

2019-2020 metų žiemos akcija – jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla)

2020 01 02

Deivis Dementavičius, Modestas Ružauskas

Žurnalo „Paukščiai“ redakcinė kolegija jau 11 kartą tradiciškai skelbia žiemos paukščio akciją. Akcija skirta vienos iš Lietuvoje žiemojančių paukščių rūšių apskaitai, siekiant įvertinti žiemojančios populiacijos ar atskirų individų gausą ir žiemojimo atvejus. Dažniausiai ši akcija skelbiama retesnėms, ne plačiai paplitusioms ir sunkiau pastebimoms paukščių rūšims, todėl ar akcija pavyks, labai priklauso ne tik nuo pačių ornitologų, bet ir nuo paukščių stebėjimo entuziastų, gamtos mylėtojų, fotografų. Ne mažiau vertingi ir atsitiktinės registracijos, atvejai prie namų, važiuojant automobiliu, žvejojant ar kitaip leidžiant laiką gamtoje. Akcija skirta visiems bent kiek pažįstantiems paukščius, galintiems atskirti tais metais numatytą stebėti paukščių rūšį.

Pirmametis jūrinių erelių jauniklis (foto R.Jakaitis)

2019-2020 metų žiema skelbiama jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) stebėjimų žiema. Priklausomai nuo geografinio paplitimo šie ereliai gali būti sėslūs, migruojantys ar klajojantys. Į švelnesnio klimato šalis migruoja jauni, dar nesubrendę bei šiauriau gyvenantys jūriniai ereliai. Mūsų šalyje gyvenantys suaugę jūriniai ereliai yra sėslūs ir savo lizdaviečių apylinkėse laikosi ištisus metus. Jauni, dar nesubrendę paukščiai dažniausiai klajoja nedideliais atstumais, tačiau kartais gali nuskristi piečiau daugiau kaip tūkstantį kilometrų. Ši tarptautiniu mastu saugoma rūšis dar visai neseniai daugelyje Europos šalių buvo laikoma išnykusia ir tik dėka intensyvių apsaugos priemonių populiacija palaipsniui atsistatė. Lietuvoje nuo XX a. pradžios perinčių jūrinių erelių nebebuvo aptinkama, o pirmieji lizdai vėl rasti tik praeito amžiaus pabaigoje. Šiuo metu mūsų šalies populiacija vertinama 150 – 170 porų. Nuo 2003 metų VšĮ Gamtosaugos projektų vystymo fondas (GPVF) su partneriu Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi pradėjo ir jau septynioliktus metus vykdo jūrinių erelių apsaugos projektą Lietuvoje. Projekto metu vykdoma įvairi gamtosauginė ir švietėjiška veikla, susijusi su šia paukščių rūšimi. Viena iš projekto veiklų – žiemojančių jūrinių erelių stebėsena. Per šį laikotarpį, padedant gausiam būriui savanorių, išaiškintos svarbiausios šių erelių žiemavietės šalyje, žiemojančių paukščių skaičius ir amžiaus struktūra, kylančios grėmės, pateikti pasiūlymai dėl apsaugos, o taip pat taikyta viena iš apsaugos priemonių – papildomas maitinimas žiemą. Tačiau išaugus populiacijai ir pagausėjus žiemojančių individų, tyrėjams, dirbantiems su jūriniais ereliais, ištirti šių paukščių gausos dinamiką žiemą visos šalies teritorijoje tapo sunkiai įveikiamu uždaviniu. Todėl ši paukščių rūšis pasirinkta norint sukaupti naujų, išsamesnių duomenų apie jos gausumą mūsų šalyje žiemos mėnesiais, įvertinti jų amžiaus struktūrą, naujas susitelkimo vietas, kylančias grėsmes. Manoma, kad mūsų šalyje gali žiemoti 400 – 500 jūrinių erelių. Nors suaugę ereliai yra sėslūs ir jų gausą žiemą nesunku įvertinti žinant perinčių porų skaičių, tačiau net ir šaltuoju metų laiku galima išaiškinti naujas, dar nežinomas šių paukščių lizdavietes. Taip yra todėl, kad nemaža dalis suaugusių paukščių rugsėjo - vasario mėnesiais grįžta nakvoti į savo lizdavietes, taiso senus ar krauna naujus lizdus. Šių metų stebėjimai gali būti įdomūs ir tuo, kad be pačių paukščių aptikimo faktų, stebėtojai gali prisidėti prie žiedų nuskaitymo, nes jūriniai ereliai yra žieduojami spalviniais žiedais, kurių įrašus galima perskaitytį optikos pagalba ar fotografuojant. Todėl kiekvienas visuomenės narys galintis prisidėti prie šios gražios akcijos savo stebėjimu yra svarbus ir gali įnešti bent nedidelę dalį indėlio į rūšies apskaitas, mokslinius tyrimus, o tuo pačiu ir į apsaugą.

Antros plunksninės dangos jaunas jūrinis erelis (foto V.Knyva)

Jūriniai ereliai vieni stambiausių, ištisus metus mūsų šalyje sutinkamų plėšriųjų paukščių. Sveria 4 – 7 kg, o atstumas tarp ištiestų sparnų galų gali siekti net 2,4 metro. Tokio dydžio paukštį nesunku pastebėti tiek sklandantį, tek ir kylantį nuo žemės ar neaukštai skrendantį. Nuo kitų plėšriųjų paukščių, jūrinio erelio skrydis išsiskiria santykinai „sunkiu“ skrydžiu, gan  lėtais sparnų mostais. Skrendant į akis krenta paukščio dydis, platūs sparnai, trumpa, pleišto pavidalo uodega ir galingas snapas. Suaugę paukščiai yra pilkai rudi, dalis krūtinės, kaklas ir ypač galva daug šviesesni. Snapas geltonas, o uodega balta. Jaunų paukščių plunksninis apdaras yra tamsiai rudos spalvos, išmargintas šviesiomis dėmėmis. Jų snapas, krūtinė, kaklas ir uodega tamsūs. Kasmet keičiantis paukščių plunksninei dangai, snapas pamažu įgauna geltoną spalvą, galva, kaklas ir krūtinė šviesėja. Suaugusių paukščių išvaizdą įgauna sulaukę 5 metų. Nesubrendusių erelių amžių žiemą galima įvertinti pagal plunksninę dangą, kuri paukščiams šeriantis  palaipsniui keičiasi. Išskiriamos penkios jūrinių erelių amžiaus plunksninės dangos. Stebėtų paukščių amžių galima įvertinti naudojant apibūdintoją „The Raptors of Europe and the Middle East. A Handbook of Field Identification“(D. Forsman, 1999). Tačiau net ir įgudusiai akiai dažnai yra sunku lauko sąlygomis įvertinti paukščių amžių pagal plunksninę dangą. Todėl rekomenduojama išskirti tik dvi grupes - jauni paukščiai ir suaugę.

Trečios plunksninės dangos jaunas jūrinis erelis (foto R.Jakaitis)

Suaugę jūriniai ereliai nebus supainioti su kitomis stambių plėšriųjų paukščių rūšimis, jei gerai matosi balta uodega ir geltonas snapas. Jauni jūriniai ereliai gali būti supainioti, tačiau tik su kilniuoju ereliu, nes kitos panašios rūšys, tokios kaip didysis erelis rėksnys Lietuvoje nežiemoja. Lyginant su jaunu jūriniu ereliu, kilniojo erelio uodega yra žymiai ilgesnė, sparnai siauresni. Pirmamečiai kilnieji ereliai atpažįstami iš balto uodegos pagrindo su plačia juosva juosta gale, aiškiomis baltomis dėmėmis plasnojamųjų plunksnų plote, kurios gerai matosi iš apačios paukščiui skrendant. Be to, kilniojo erelio kojos plunksnuotos iki pat pirštų, o tuo tarpu jūrinio erelio pastaibis neturi plunksnų ir yra ryškiai geltonos spalvos.

Stebėtojai, kurie nėra tikri ar sugebėtų patikimai atskirti jūrinį erelį nuo kitų rūšių, rekomenduojama nufotografuoti stebėtą paukštį, o jei tam galimybių nebuvo, atsiunčiant informaciją, paminėti savo abejones ir aprašyti matytus paukščio požymius, aplinką kurioje paukštis stebėtas ar kitus, stebėtojo nuomone, svarbesnius faktus. Stebint jūrinius erelius rekomenduojama atkreipti dėmesį ne tik į paukščių kiekį, amžių ar stebėjimo vietą, bet ir stengtis apžiūrėti jų kojas. Gali pasitaikyti pastebėti žieduotą paukštį, tačiau žiedų įrašus perskaityti nėra paprasta. Pirmiausiai reiktų atkreipti dėmesį į žiedų spalvas (pagal programą paukščiui uždedami du žiedai – po vieną ant kiekvienos kojos). Ant dešinės kojos esančio žiedo įrašai yra neryškūs, todėl užtenka pamatyti (ir užsirašyti, negalima pasikliauti vien atmintimi!) jo spalvą ar spalvų kombinaciją. Jei žiedas dviejų spalvų, labai svarbu tiksliai užsirašyti, kokia spalva yra žiedo viršutinėje dalyje ir kokia spalva yra žiedo apatinėje dalyje. Ant kairės kojos esantis žiedas taip pat būna vienspalvis ar dviejų spalvų kombinacijos, tačiau su aiškiai matomu įrašu, kurį sudaro keturi simboliai – viena raidė ir trys skaičiai. Pagal tarptautinę programą tokiais spalviniais žiedais yra žieduojami dar lizduose augantys jūrinių erelių jaunikliai. Išimtiniais atvejais šie paukščiai yra žieduojami vienu paprastu metaliniu žiedu. Efektyviausias būdas tiksliai perskaityti žiedų įrašus yra žieduotų paukščių fotografavimas ir nuotraukų peržiūra. Plačiau apie šią programą rasite žurnalo „Paukščiai“ 2010 m. pirmame numeryje  http://www.birdlife.lt/upload/partners_pictures/pdf/pauksciai_20101pdf-55.pdf .

Pilnai nesubrendęs, ketvirtos plunksninės dangos paukštis (foto V.Knyva)

Kur ieškoti jūrinių erelių? Kol nepaspaudžia rimtesni šalčiai šiuos paukščius dažniausiai galima sutikti prie didesnių vandens telkinių, ypač dažnais svečiais tampa žuvininkystės tvenkiniuose. Pagrindinis jų grobis yra lengviau pagaunamos, silpnesnės žuvys ar vandens paukščiai. Tik atšiauresniais žiemų periodais, kuomet susidaro stora sniego danga, užšąla dauguma vandens telkinių, suaugę ir jauni likę žiemoti šalyje paukščiai koncentruojasi prie neužšalusių vandens telkinių, papildomo maitinimo aikštelėse. Tokiose vietose stebimos didesnės jų grupelės. Jūriniai ereliai yra paukščiai „sanitarai“, dažniausiai iš populiacijų „išimantys“ senus, ligotus, ar sužeistus gyvūnus. Žiemą nugaišę gyvūnai sudaro nemažą dalį maisto raciono, todėl dažnai naudojamos sausumos buveinės ieškant nugaišusių gyvūnų. Neretai šių paukščių buvimą išduoda varniniai paukščiai, kurie taip pat būriuojasi prie maitos. Važiuojant automobiliu erelius galima pastebėti  tiek tupinčius medyje, tiek ir ant arimo ar pievos. Netgi mieste gyvenantys žmonės dažniausiai nežino, kad miestų ar priemiesčių teritorijose taip pat galime stebėti, bent jau praskrendančius šiuos didelius plėšriuosius paukščius. Atsiųsdami stebėjimų duomenis galite atsiųsti juos apibendrintus t.y. nesiųsti kiekvieno stebėjimo atskirai, bet iš karto atsiųsti duomenis už ilgesnį stebėjimo periodą, pvz. per mėnesį ar per žiemą, jei kaskart jūriniai ereliai pastebimi tose pat vietose. Vertinant stebėtų paukščių skaičių, svarbu įvertinti ar tai negalėjo būti tas pats individas. Kadangi skirtingo amžiaus jūriniai ereliai skiriasi savo plunksniniu apdaru, kartais nėra sunku atskirti ar stebėtas toje teritorijoje individas galėjo būti tas pats, ar kitas. Ypač patikimus duomenis galim surinkti stebint paukščius atskiroms stebėtojų grupėms, pvz. atliekant vandens paukščių apskaitas žiemą. Kadangi tokie stebėjimai atliekami prie neužšalančių vandens telkinių, vienu metu pakankamai tiksliai galima suskaičiuoti kiek buvo pastebėta jūrinių erelių. Šiuo atveju stebėtojai turėtų tiksliai užfiskuoti laiką, kuriuo buvo pastebėtas jūrinis erelis, kokio jis amžiaus bei į kurią pusę nuskrido. Tai aktualu didžiausiose paukščių žiemavietėse stebint paukščius, tačiau kitose vietose pavieniai paukščių stebėtojai gali surinkti ne mažiau vertingų ir įdomių duomenų. Vertinga informacija ir apie surastus negyvus jūrinius erelius.  

Suaugęs jūrinis erelis (foto V.Knyva)

Pagrindinė informacija kurią stebėtojams reikėtų surinkti ir atsiųsti:

-          stebėjimo geografinė vieta (pageidautina nurodyti ir koordinates ar tašką žemėlapyje), data, stebėtų paukščių skaičius (jei stebimi keli paukščiai – kokiu atstumu vienas nuo kito);

-          stebėjimo buveinė (atviras laukas, užšalęs ežeras, pakelė, pakrantė, žuvininkystės tvenkinių teritorija ir pan.);

-          paukščio laikymosi toje teritorijoje laikotarpis (jei manoma, kad tas pats paukštis stebimas ilgesnį laiką, nurodyti kokį laikotarpį paukštis stebėtas (pvz. nuo sausio 15 d. iki vasario 28 d.);

-          ar stebėtas paukštis buvo žieduotas;

-          kiti jūsų manymu įdomūs faktai;

-          stebėtojo/ų vardas, pavardė, kontaktai (el. paštas).

Reikia priminti, kad stebėdami paukščius žiemą ne tik puikiai praleisite laiką gamtoje (kas yra garantas ilgesniam ir sveikam gyvenimui), bet turėsite daugiau galimybių pastebėti retas, o gal Lietuvoje dar ir nematytas paukščių rūšis. Pastebėtas ar nufotografuotas jūrinis erelis taip pat sukels nemažai teigiamų emocijų, pasitarnaus mokslui, šių paukščių apsaugai.

Suaugęs jūrinis erelis (foto R.Jakaitis)

Akcijoje kviečiame aktyviai dalyvauti ne tik patyrusius paukščių stebėtojus, bet ir visus tuos, kurie mano, kad pažįsta ar sugebėtų pažinti jūrinį erelį, ypač žmones daugiau laiko praleidžiančius gamtoje – aplinkosaugininkus, medžiotojus, miškininkus ar tiesiog čia leidžiančius laisvalaikį.

Duomenis prašytume siųsti el. paštu: modruzauskas@hotmail.com. Taip pat duomenis galite patalpinti  Lietuvos ornitologų draugijos facebook paskyroje. Iškilus įvairiems klausimams pvz. dėl erelių amžiaus, žiedų apžiūros, radus negyvą paukštį ir pan. galite kreiptis į šių paukščių tyrėjus mob. tel. 8686 57705 ar el. paštu: d.dementavicius@gmail.com, informacijos rasite facebook paskyroje https://www.facebook.com/padekimeEreliams/

 

2019-2020 metų žiemos akciją organizuoja Lietuvos ornitologų draugija kartu su viešąja įstaiga „Gamtosaugos projektų vystymo fondu“ bei Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi.