Naujiena

Virtuali paskaita: Ar žinote kad... II dalis :

2020 05 19

Yra gyvūnų, neturinčių nei audinių, nei organų. Tai – pintys, primityvūs netikrieji daugialąsčiai gyvūnai, vieni pirmųjų atsiradę Žemėje. Akla evoliucijos šaka.

Jos sudarytos iš dviejų ląstelių sluoksnių, tarp kurių yra bestruktūrė masė- mezoglėja. Kūnas- porėtas. Per skylutes košiamas vanduo ir išfiltruotas pašalinamas per plačią burninę ertmę. Tokiu būdu pintys gali maitintis detritu, bakterijom, protistais.

Gyvena kolonijomis, rečiau pavieniai. Sėslios. Turi išorinį skeletą, pagal kurio sandarą skirstomos į atskiras klases. Didesnioji dalis gyvena šiltose jūrose, mažiau- gėlavandenių.

_______________________________________________________________________________________

Didysis barjerinis rifas- palei Australijos krantus besidriekiantis apie 2,5 tūkst, km. yra didžiausias gyvas organizmas pasaulyje. Jis sudarytas iš madreporinių (šešiaspindulinių) koralų. Tai sėslūs, daugiausia kolonijiniai duobagyviai, kurių maži polipai daugindamiesi nelytiniu būdu ir neatsiskirdami vienas nuo kito, sudaro milžiniškus kalkinius statinius- koralinius rifus. Polipuose apsigyvenantys dumbliai suteikia rifui nuostabias spalvas. Rife sutinkama apie 400 rūšių koralų.Madreporiniai koralai gyvena palyginti negiliai, retai giliau nei 30 m. Jie mėgsta skaidrų druskingą vandenį, kurio temperatūta ne žemesnė nei 20,5 С.

Koraliniuose rifuose randa prieglobstį nepakartojama grožiu ir rūšių gausumu gyvūnija : apie 2000 rūšių žuvų, 200 rūšių moliuskų, gausybė vėžiagyvių, dygiaodžių, vėžlių, sekliame vandenyje grobio ieško vandens paukščiai.

Didysis barjerinis rifas yra labai pažeidžiama sistema. Jis labai jautrus taršai, jame esančios gyvybės naikinimui, todėl būtina akyla jo priežiūra.

________________________________________________________________________________________

 

Didžiausias pasaulyje bestuburis gyvūnas- architèutis arba gigantiškasis kalmaras, dešimtkojų būrio galvakojis moliuskas. Gyvena vandenynuose 0,5–1 km gylyje. Kūnas iki 8 m, čiuopikliai iki 14 m ilgio, masė iki 4,2 t. Akys iki 40 cm skersmens.

Minta aklinoje tamsoje pagautomis žuvimis, vėžiagyviais, kitais moliuskais. Kamarų nervų sistemoje yra ypač didelių nervinių ląstelių. Didelės smegenys ir jautrūs jutimo organai sąlygoja sudėtingas šių moliuskų elgesio reakcijas ir prisitaikymą išlikti. Jų čiuopikliai turi siurbtukus, kurie yra ant raumeningų stiebelių. Čiuopikliais jis sučiumpa auką ir įbruka tarp raginių žandų.

Jais minta kašalotai.Jų nesuvirškintų gabalų rasta kašalotų skrandžiuose, šių dviejų rūšių konflikto įrodymai – galingų siurbtukų žymės, liekančios kašalotų odos paviršiuje.

Jų niekas nėra matęs gyvenamojoje aplinkoje. Visos žinios susistemintos studijuojant mirusius, sužeistus ar vandenynopaviršiun išplaukusius kalmarus.

 

Chameleonas pavadinimas reiškia mitinį subjektą, keičiantį savo pavidalą.

Chameleono išorinis odos sluoksnis sudarytas iš jungiamojo audinio, kuriame išsidėstę chromatoforai, o juose glūdi tamsiai rudi, raudoni, geltoni pigmentų grūdeliai. Sutrumpėjus chromatoforų ataugoms, pigmentiniai grūdeliai koncentruojasi ląstelių centre ir oda atrodo balsva ar geltona. Kai tamsus pigmentas susikaupia jungiamajame odos sluoksnyje, ji įgauna tamsią, beveik juodą spalvą. Susijungus abiejų odos sluoksnių pigmentams, gaunamas įvairus jų atspalvis. Papildomai žalios spalvos tonai atsiranda iš guanino kristalų, lūžtant šviesos spinduliams viršutiniame odos sluoksnyje.

Taigi- chameleono kūno spalva gali pasikeisti iš balsvos ir oranžinės į geltoną ir žalią iki purpurinės, rudos, juodos. Be to spalvos kiekvienoje kūno vietoje gali būti skirtingos.

Spalvų kitimą iššaukia klimatiniai, vidiniai, aplinkos faktoriai.

_______________________________________________________________________________________

Anakonda– žmonių nepuola.

Tai smauglių šeimos, sunkiausia pasaulyje gyvatė, galinti sverti iki 250 kg.

Gyvena upių pakraščiuose, VenesuelojeKolumbijojeBrazilijoje, šiaurės BolivijojePeru ir kt. Pietų Amerikos valstybėse. Maistas – vandens paukščiai, smulkūs žvėreliai, kartais vėžliai, jauni kaimanaikiaulėsšunysvištosantys. Apie anakondas sukurta daug legendų. Pirmieji tyrinėtojai pranešdavo, kad jos net apie 40 m. ilgio, tačiau realus jų ilgis apie 9 m.

Sunku nustatyti susirangiusios ar vandenyje tykančios gyvatės ilgį. Anakonda – ne tik antra pagal dydį gyvatė, bet ir nepaprastai raumeninga bei stipri. Ji gali suspausti ir praryti elnią, kiaulę, tapyrą ar 2 m aligatorių. Patelė, skirtingai, nei dauguma kitų gyvačių, kiaušinių nededa. Ji atveda net 45 jau susiformavusius 60 cm ilgio jauniklius. Žmones puola nebent per klaidą, matydama tik žmogaus dalį arba jei jai atrodo, kad žmogus nori atimti jos grobį. Vietiniai gyventojai anakondų nebijo, medžioja dėl odos.

_______________________________________________________________________________________

Šikšnosparniai- krauju nesimaitina ir į plaukus nesivelia:

Šikšnosparnis gerklomis (siųstuvu) skleidžia aukšto dažnio ultragarsą, kuris atsimušęs į bet kokią kliūtį (medį, vabzdį, žmogų), sugrįžta į sudėtingą šikšnosparnio ausį (priimtuvą) ir tokiu būdu jis tiksliai nustato atstumą iki bet kokios kliūties.

Užrištomis akimis šikšnosparnis puikiai gali skraidyti, tačiau, jei uždengsite ausis, jis nekils į orą.

Mitas, jog šikšnosparnis veliasi į plaukus kilo, galbūt, dėl jo slapto gyvenimo būdo ar senovėje gąsdinant merginas, jog nepridengta skarele galva, vaikščioti nepadoru.

Visos Lietuvoje gyvenančios šikšnosparnių rūšys minta vabzdžiais, išnaikindamos daug sodų, daržų kenkėjų.

Lietuvoje gyvena 15 šikšnosparnių rūšių, 11 iš jų –retos, įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą. Saugokime juos!

_______________________________________________________________________________________

Rudoji lapė gali būti ir balta. Tai- albinizmo reiškinys. Albinizmas (įgimtas baltumas)- pigmentų trūkumas akyse, odoje, plaukuose. Tai yra paveldima, jei recesyvinis genas paveldimas iš abiejų individo tėvų. Albinizmas būdingas žinduoliams (tarp jų ir žmonėms), žuvims, paukščiams, ropliams ir amfibijoms.