MUZIEJAUS VEIKLA

Muziejuje aplinkosauginiai ir tiriamieji darbai vykdomi nuo pat muziejaus įkūrimo ir yra viena iš prioritetinių veiklos sričių.

2000–2020 metais buvo vykdomas 21 aplinkosauginis – tiriamasis projektas. Dauguma iš jų yra tęstiniai. Didžioji atliekamų darbų dalis susijusi su saugomomis vabzdžių, paukščių ir žinduolių rūšimis, jų gausumo dinamikos, paplitimo tyrimais.

Paruošti bakalaurų, magistrų, mokslo daktarų darbai. Tyrimų duomenys publikuoti 81 moksliniame leidinyje: straipsniuose, knygose.

Bendradarbiaujama su įvairiomis mokslo, mokymo ir aplinkosaugos institucijomis.

Nuo 1987 m. vykdomi moliuskų, vėžiagyvių ir kitų bestuburių rūšinės sudėties ir gausos tyrimai.

Atliekami Jiesios kraštovaizdžio draustinio vabzdžių tyrimai.

Jiesios draustinyje rasta daugiau kaip 1300 vabzdžių rūšių, nustatytos 6 naujos Lietuvos faunai vabzdžių rūšys.

Nuo 2006 m. vykdomi entomologiniai tyrimai Dubravos rezervatinėje apyrubėje.

Aptiktos 3 saugomos vabzdžių rūšys: pjūklaūsis kelmagraužis, didysis skydvabalis ir purpurinis plokščiavabalis.

Nustatyta, kad Dubravos rezervatinėje apyrubėje yra skaitlinga ir stabili purpurinio plokščiavabalio populiacija.

Bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu, nuo 2004 m. vykdomi Lietuvos mikrodrugių tyrimai. Rasta apie 350 drugių rūšių.

Nuo 1987 m. vykdomi Kuršių nerijos NP vabzdžių tyrimai. Saugomų rūšių margojo grambuolio ir smėlinės auslindos tyrimai.

Bendradarbiaujant su Gamtos tyrimų centru, 2016 m. paruoštos EB svarbių vabzdžių rūšių: manerheimo grybinuko, šneiderio kirmvabalio (Boros schneideri), purpurinio plokščiavabalio, dvijuostės nendriadusės, plačiosios dusios ir niūriaspalvio auksavabalio metodikos.

2018 m. parengti 26 saugomų Lietuvos vabalų rūšių aprašai, skirti naujam Lietuvos raudonosios knygos leidiniui. Kiekviena rūšis iliustruota originaliomis šių rūšių nuotraukomis.

2020–2021 m. atlikta Europos Bendrijos svarbos vabzdžių rūšių: šneiderio kirmvabalio, margojo akiuočio ir raudonkrūčio niūravabalio inventorizacija šioms rūšims tinkamose teritorijose.

Nuo 1989 m. vykdomi žuvų, varliagyvių ir roplių rūšinės įvairovės, populiacijų būklės, saugomų ir invazinių rūšių tyrimai.

Nuo 1978 m. vykdomas naminių pelėdų monitoringas, kurio tikslas – išsiaiškinti morfologinius parametrus, gausą, perėjimo sėkmingumą, mitybą, demografiją.

Iškelta per 600 inkilų, paskelbtos 3 mokslinės publikacijos, apginta mokslų daktaro disertacija.

Nuo 1993 m. vykdoma žiemojančių vandens paukščių apskaita, siekiant išsiaiškinti paukščių gausą, rūšinę struktūrą, pakitimus, grėsmes.

Nuo 1997 m. vykdomas Jūrinių erelių monitoringas, kurio tikslas – išsiaiškinti morfologinius parametrus, gausą, perėjimo sėkmingumą, mitybą, demografiją, genetiką. Surasta per 400 natūralių lizdų. Iškelta per 230 dirbtinių lizdų. Paskelbtos publikacijos, ruošiama daktaro disertacija.

Nuo 2000 m. vykdomas Mažųjų erelių rėksnių monitoringas. Surasta per 120 natūralių lizdų. Iškelti 26 dirbtiniai lizdai. Apsauga: lizdai į SRIS.

Nuo 2000 m. vykdomas kitų plėšriųjų paukščių monitoringas, kurio tikslas – išsiaiškinti rudųjų ir juodųjų peslių, vištvanagių, sketsakalių, juodųjų gandrų gausą, perėjimo sėkmingumą, mitybą, demografiją. Surasta per 80 natūralių lizdų. Iškelti 34 dirbtiniai lizdai.

Plėšriųjų paukščių tyrimai, panaudojant GPS siųstuvus. Sekamos 5 skirtingų plėšriųjų paukščių rūšys. Iš viso 15 individų.

Kaupiama gyvūnų morfologinių rodiklių duomenų bazė. Sukaupta per 700 žinduolių, per 5000 paukščių ir per 1000 lizdų/dėčių morfologinių duomenų.

Nuo 2013 m. renkama laukinių gyvūnų audinių kolekcija. Sukaupta 1552 žinduolių ir paukščių audinių mėginių. Atlikti jūrinių erelių, paprastojo šakalo genetikos tyrimai. Vyksta paukščių endoparazitų tyrimas.

Vienas svarbiausių gamtos muziejų uždavinių – išsaugoti kaip įmanoma daugiau biologinės informacijos ateinančioms kartoms. Biologinės analizės laboratorijos paskirtis – detali biologinė į muziejų patenkančių visų stuburinių gyvūnų analizė, morfologinių ir kitų duomenų, naudojamų teoriniams apibendrinimams, kaupimas. Laboratorijoje gaminami įvairių sistematinių grupių gyvūnų šlapieji ir parafinizuoti preparatai, daromos paukščių ir žinduolių odelės ir kūneliai, kaupiamos oologinės (paukščių kiaušinių) ir osteologinės (paukščių ir žinduolių skeletų) kolekcijos.

Nuo 2009 m., bendradarbiaujant su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais, atlikta archeologinių tyrimu metu rastos paukščių osteologinės medžiagos analizė. Ištirtos 1354 paukščių skeletų dalys, kurios priklausė 500 skirtingų individų. Apibūdintos 27 paukščių rūšys.

Nuo 2007 m. siekiama išsiaiškinti miegapelių rūšinę sudėtį ir gausumą, apsaugoti jų buveines. Iškelta per 500 inkilų. Tiriamos 4 miškinės ir 6 didžiosios miegapelės teritorijos. Apsaugai rekomenduojama 10 teritorijų.

Tiriama smulkių graužikų rūšinė sudėtis ir gausumas, šių gyvūnų ektoparazitai.

Nuo 2007 m. atliekami plėšriųjų žinduolių kraniologiniai tyrimai, kurių tikslas – surinkti plėšriųjų žinduolių kaukolių kolekciją, registruoti jų biometrinius parametrus ir išsiaiškinti jų patologiją. Ištirta per 500 individų.