Šiuo metu gamtoje galime pastebėti vis daugiau sėkmingai žiemą išgyvenusių vabzdžių, kurie sulaukę šiltesnių dienų palieka savo žiemavietes. Dažniausiai pamatome daugeliui gerai pažįstamus drugius: citrinukus, spunges, dilgėlinukus, šeirius. Įpusėjus pavasariui gamtoje galima rasti ir specifinių vabzdžių rūšių, būdingų tik šiam metų laikui. Balandžio viduryje atvirose ir saulės gerai įšildomose vietose galima rasti keistos išvaizdos tamsiai mėlynų ar beveik juodų vabalų, nerangiai ropojančių išdžiūvusia pernykšte žole – tai gegužvabaliai. Šie vabalai priklauso skaudvabalių (Meloidae) šeimai. Pasaulyje žinomos 155 gegužvabalių rūšys. Lietuvoje aptinkamos tik 4 gegužvabalių rūšis. Dažniausiai randamas paprastasis gegužvabalis (Meloe proscarabaeus) ir violetinis gegužvabalis (Meloe violaceus), taip pat, Meloe brevicollis o rūšis  Meloe variegatus yra pati rečiausia, Lietuvoje rasta vos keletą kartų.

Gegužvabaliai išsiskiria ne tik savo išvaizda – savita ir jų biologija bei vystymasis. Visų vabalų vystymosi ciklą sudaro 4 stadijos: kiaušinis, lerva, lėliukė ir suaugęs vabzdys, tačiau gegužvabaliai yra išimtis, jų vystymosi ciklas sudėtingesnis – susideda iš 7 stadijų. Pavasarį patelės į dirvoje iškastus urvelius deda iki 1000 ryškiai geltonų kiaušinių ir juos užkasa. Po kelių savaičių iš kiaušinių išsirita mažos ir labai aktyvios lervutės, kurios vadinamos triungulinais. Triungulinai aktyviai laipioja įvairiais augalais, stengiasi pasiekti augalų žiedus, kuriuos lanko įvairūs vabzdžiai. Triungulinai kibiomis kojomis mikliai prikimba prie bet kurio ant žiedo nutūpusio vabzdžio ir taip keliauja kartu su juo. Didžioji dalis triungulinų, be abejo, žūsta nes pasirenka ne tą šeimininką. Tik nedidelė dalis jų išgyvena, nes pataiko prisikabinti prie „teisingo šeimininko“, kuris juos nuneša į savo lizdą. Šie „teisingi šeimininkai“ yra įvairios laukinės bitės: smėliabitės (Andrena), vagabitės(Halictus)osmijos(Osmia), jų lizdai yra žemėje iškastuose urveliuose. Taip pat yra duomenų, kad triungulinai parazituoja ir naminių bičių aviliuose. Patekęs į šeimininko lizdą, triungulinas įsikuria korio akelėje kur minta bičių perais, medumi. Triungulinas bičių lizde neriasi ir virsta lerva, kuri rudenį apleidžia bičių lizdą ir po kurio laiko, išsinėrusi ir virtusi netikrąja lėliuke, žiemoja žemėje. Pavasarį ši lėliukė dar kartą neriasi ir virsta tikrąja lėliuke, iš kurios po kelių savaičių išsirita suaugęs gegužvabalis.

not a terminal