Liepos pabaigoje, rugpjūčio mėnesį, o kartais ir rugsėjo pradžioje Baltijos pajūrį aplanko viešnios iš sūresnių ir šiltesnių vandenų – ausytosios medūzos (Aurelia aurita). Tai duobagyvių tipo (kaip ir koralai) gyvūnai. 98% medūzų kūno masės sudaro vanduo. Gyvūno kūnas skėčio formos su apačioje nutįsusiais čiuptuvais. Tai pakrančių gyvūnai. Lietuvos pajūryje randamos medūzos būna 10–15 cm dydžio, tačiau didesnio druskingumo vandenyse gali užaugti ir iki 35 cm. Medūzoms reikalingas sūrus ir šiltas (apie 19°C) vanduo. Lietuvos pajūryje vandens druskingumas yra per mažas (apie 6-7‰), todėl čia jos daugintis negali. Jos dauginasi vakarinėje Baltijos jūros dalyje, į kurią iš Atlanto vandenyno patenka sūresnis vanduo ir druskingumas siekia apie 27‰. Iš ten srovės jas atneša iki mūsų krantų. Deja, bet čia jos paplaukiojusios kurį laiką, žūva. Šios rūšies medūzos plačiai paplitusios Pasaulio vandenyne: šiaurinėse Atlanto ir Ramiojo vandenyno dalyse, Šiaurės, Baltijos, Juodojoje jūrose.

Ausytosios medūzos krante.

Aurelijos, kaip ir visos medūzos, ant čiuptuvų turi dilgiąsias ląsteles. Žmonėms jos nepavojingos – prisilietus odos nudegimų nebūna, bet į rankas geriau neimti. Juk galima grožėtis medūzomis ir jų stichijoje – vandenyje.

Ausytosios medūzos krante.

not a terminal