Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus naujas eksponatas – kininis muntjakas (Muntiacus reevesi).
Ši rūšis paplitusi pietryčių Kinijoje ir Taivane. Kininis muntjakas buvo introdukuotas Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Japonijoje.
Tai nedidelis elninių šeimos žinduolis, kuris natūraliai aptinkamas subtropiniuose ir tropiniuose miškuose. Suaugusio elnio aukštis siekia apie 50 cm, svoris – iki 15 kg. Įprastai patinai 15% sunkesni už pateles.
Šios rūšies patinų viršutiniai iltiniai dantys, siekiantys 6 cm ilgį, išsikiša iš nasrų. Per rują patinai kovoja smūgiuodami vienas kitam aštriomis iltimis ir priekinėmis kojomis.
Muntjakai minta lapais, ūgliais, sėklų ankštimis, vaisiais ir kitu augaliniu maistu. Jie gali būti aktyvūs visą parą, tačiau aktyviausi – auštant ir temstant. Paprastai gyvena pavieniui, poromis arba nedidelėmis šeimomis. Gyvenimo trukmė – apie 13 metų.
Muntjakas turi stiprias užpakalines kojas, kurios yra aukštesnės už priekines. Ši kūno forma leidžia jiems lengvai judėti pro tankią augmeniją, kuri būdinga subtropiniuose ir tropiniuose miškuose.
Kininis muntjakas kartais vadinamas „lojančiu elniu“, nes skleidžia į lojimą panašius garsus.
Šie gyvūnai XX a. pradžioje buvo įvežti į Didžiąja Britaniją. Čia muntjakai aptinkami ne tik lapuočių ir spygliuočių miškuose, bet ir žemės ūkio paskirties žemėje ir net priemiesčiuose bei miesto vietovėse.
Eksponatą pagamino taksidermistas Vygandas Vasiliauskas.
