Didžioji miegapelė (Glis glis) – retas gyvūnas, kuris iki šiol buvo aptinkamas tik dešimtyje Lietuvos vietų. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus teriologai užfiksavo dar vieną didžiosios miegapelės radimvietę. Šios rūšies miegapelės buvo aptiktos Kauno rajone, Pilėnų miške.
Didžioji miegapelė aptinkama brandžiuose miškuose su senais ąžuolais ir tankiu lazdynų traku. Žiemos įmygis trunka ilgai – apie septynis–aštuonis mėnesius. Didžiųjų miegapelių mityba keičiasi sezoniškai. Pavasarį maitinasi pumpurais, lapais, žiedais, žieve, vabzdžiais, kiaušiniais ar paukščių jaunikliais. Vasarą ir rudenį minta medžių ir krūmų vaisiais: riešutais, gilėmis, uogomis.
Didžiosios miegapelės aktyvios naktį, o dieną praleidžia drevėse, specialiai žmonių iškeltuose inkiluose, kuriuose veda jaukulius. Lizduose iš suneštų lapų atsiveda 4–8 jauniklius. Jauniklius veda ne kasmet – jų dauginimasis priklauso nuo lazdynų, ąžuolų bei bukų vaisių derėjimo. Prasto derliaus metais jos visai nesidaugina arba dauginasi po mažiau populiacijos individų.
Didžioji miegapelė yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Pagrindinės grėsmės – buveinių ploto mažėjimas ir jų kokybės blogėjimas dėl miškų kirtimo.
Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos Pilėnų miško gyventojos – laikinose šėryklose apsilankiusios didžiosios miegapelės.