Pseudoskorpionai yra voragyvių (Arachnida) klasės pseudoskorpionų (Pseudoscorpionida) būrio gyvūnai. Tai maži, rudos spalvos, dažniausiai 2–4 mm (kai kurie siekia ir 8 mm) dydžio gyvūnai, panašūs į skorpionus. Panašūs į skorpionus, nes kojų čiuopikliai yra ilgi ir baigiasi žnyplėmis kaip tikrųjų skorpionų. Pseudoskorpionai pilvelio gale neturi nuodų liaukos ir geluonies, kaip skorpionai. Pseudoskorpionų nuodų liauka ir jos latakas yra žnyplių judamoje dalyje. Nuodai reikalingi grobiui paralyžuoti. Pseudoskorpionai yra plėšrūs gyvūnai: maitinasi smulkiais vabzdžiais, jų lervomis.
Žinoma virš 3 000 rūšių, paplitusių visame pasaulyje, bet gausiausiai tropinėse ir subtropinėse zonose. Vidutinėse platumose aktyvūs tik šiltuoju metų laiku. Kai kurias rūšis iš vienos vietos į kitą perneša vabzdžiai, ypatingai musės. Pseudoskorpionai įsikimba į vabzdį ir tokiu būdu keliauja iš vienos vietos į kitą. Toks reiškinys vadinamas foreze (graikiškai phoras – nešantis). Lietuvoje pseudoskorpionai gyvena po medžių žieve, po lapais, miško paklotėje, medžių drevėse, senuose paukščių lizduose, po akmenimis, tarp senų popierių ir knygų. Juda pseudoskorpionai pirmyn ir atgal, ir į šonus.
Apvaisintus kiaušinėlius patelė nešiojasi pilvelio gale esančiame maišelyje. Kiaušinėlių – 20–30. Išsiritę jaunikliai kurį laiką leidžia ant motinos nugaros, po to pradeda gyventi savarankiškai. Per 2–3 metus jaunikliai pasiekia lytinę brandą.
Pseudoskorpionų chelicerų pamate yra voratinklinės liukos. Gyvūnai žiemojimui, prieš nėrimąsi iš voratinklio ir smiltelių ar augalinių šapelių formuoja kokoną, kuriame ir slepiasi.
Senose knygose, ypač jei jos laikomos drėgnoje aplinkoje, galima rasti knyginį pseudoskorpioną (Chelifer cancroides). Ką jis ten veikia? – Ogi medžioja šiengraužius (Trogium pulsatorium), knygų ūtėles (Liposcelis divinatorius), dulkių erkes (Dermatophagoides), kurios irgi mėgsta senas knygas. Knyginis pseudoskorpionas gyvena ne tik knygose. Juos galima rasti muziejuose, herbariumuose, senuose paukščių lizduose, aviliuose, tvartuose, po medžių žieve. Kaip jie patenka į žmogaus gyvenamą aplinką? – padeda musės (forezė).
Muziejaus darbuotojų nuotraukos.