Anksčiau rašėme apie muzikantus, kurie klausosi kojomis – žiogus. Šiandien dalinėms informacija apie artimus žiogų giminaičius – skėrius. Šie vabzdžiai, kaip ir žiogai, subręsta vidurvasarį ar antroje vasaros pusėje. Gamtoje jie gausiausi rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Skėrių pavadinimas daugeliui asocijuojasi su masinėmis šių vabzdžių migracijomis, kada šimtai milijonų skėrių, susitelkę į milžiniškus būrius, migruoja, nugrauždami visus augalus, kurie pasitaiko jų kelyje. Toks elgesys nėra būdingas visiems skėriams. Prastą reputaciją šie vabzdžiai gavo dėl kelių, daugiausia žalos pridarančių rūšių: dykuminio skėrio (Schistocera gregaria) ir skėrio keleivio (Locusta migratoria). Tai pietų kraštų – Afrikos, pietų Azijos, pietų Europos dykumų ir pusdykumių gyventojai. Svarbu paminėti, kad skėrys keleivis yra ir Lietuvos skėrių sąraše. Pavieniai skėriai keleiviai iš pietų retkarčiais pasiekia mūsų šalį.
Skėriai yra šilumamėgiai vabzdžiai, gyvenantys sausose, atvirose, saulės gerai įšildomose buveinėse: pievose, miškų aikštelėse, smėlio ar žvyro karjeruose, pajūrio kopose. Tai įvairaus dydžio – 10–30 mm vabzdžiai, rudos, rusvos ar žalios spalvos, neretai išmarginti įvairiomis dėmelėmis. Dažnai žmonės skėrius klaidingai vadina žiogais. Išoriškai skėriai yra panašūs į žiogus, tačiau, lengvai atskirti skėrius nuo žiogų leidžia vienas esminis požymis – antenų ilgis. Žiogų antenos ilgos, siūliškos, neretai ilgesnės už kūną, o skėrių – trumpos – nesiekia pusės kūno ilgio.
Skėriai, kaip ir žiogai tarpusvyje bendrauja garsais, tačiau skėriai nėra tokie triukšmingi kaip, pavyzdžiu, žiogas giesmininkas. Bene triukšmingiausi mūsų skėriai yra tarkšliai. Šie vabzdžiai pabaidyti šoka į viršų ir garsiai tarkšdami nuskrenda keliasdešimt metrų. Kai kurių tarkšlių rūšių sparnai būna ryškių spalvų. Tarkšlių keliamas triukšmas ir ryškios sparnų spalvos dažnai atbaido potencialų priešininką ar priverčia jį pasimesti, neretai tai gelbsti tarkšlio gyvybę – leidžia jam pabėgti ir pasislėpti. Lietuvoje dažniausios dvi tarkšlių rūšys: mėlynsparnis tarkšlys (Oedipoda caerulescens) ir raudonsparnis tarkšlys (Psophus stridulus). Tai sauspievių, neeksploatuojamų smėlio ar žvyro karjerų, kerpšilių gyventojai.
Šiuo metu Lietuvoje žinomos 27 skėrių rūšys, iš kurių 3 – margasis tarkšlys (Bryodemella tuberculata), besparnis skėriukas (Podisma pedestris) ir kopinis skėriukas (Sphingonotus caerulans) – įtrauktos į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Prieš kelis metus Lietuvoje buvo rastos dvi naujos skėrių rūšys: trumpasparnis skėriukas (Euthystira brachyptera) ir pakrantinis skėriukas (Aolophus thalassinus). Tikėtina, kad ateityje Lietuvoje bus aptikta ir daugiau skėrių rūšių.
