Atšilus orams prasidėjo vynuoginių sraigių (Helix pomatia) rinkimo sezonas. Šios sraigės dar vadinamos Romos, Burgundijos sraigėmis.

Vynuoginė sraigė (Helix pomatia)  Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojų archyvas.

Vynuoginė sraigė (Helix pomatia)  Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojų archyvas.

Vynuoginės sraigės yra valgomos. Maistui vartojama tik sraigės raumeninga koja. Tradiciškai prancūziško stiliaus virtos sraigės gaminamos su petražolių ir česnako sviestu. Beje, ankstesniais laikais patiekalai iš sraigių nebuvo laikomi delikatesu, tai buvo tiesiog lengvai randamas maistas. Vynuogines sraiges valgė ir tikslingai augino jau senovės romėnai. Vėlesniais istoriniais laikais vynuogines sraiges augino vienuolynų soduose, nes buvo manyta, kad jos tinkamas maistas pasninko metu. Plintant krikščionybei ir vienuoliams savuosiuose soduose įkurdinant vynuogines sraiges, jos išplito po visą Europą. Tokiu būdu šios sraigės XVIII amžiuje pateko ir į Lietuvą. Iš vienuolynų sodų jos išplito ir dabar randamos visoje Lietuvoje: parkuose, soduose , drėgnų miškų palaukėse, krūmynuose, pakelėse. Maitinasi vynuoginės sraigės grybais, kerpėmis ir visokiais augalais, ypač mėgsta dilgėles.

Vynuoginės sraigės (Helix pomatia) kiautas. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojų archyvas.

Vynuoginės Sraigės Lietuvoje dažnos, bet, jas renkant, būtina laikytis nustatytų reikalavimų, kad jų populiacija galėtų atsinaujinti ir neišnyktų.

not a terminal