2022 m. spalio 14 d. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje vyks archeologinės parodos „Lyngby kirvis: 13 000 metų garantija“ pristatymo renginys. Parodą pristatys Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologė Dalia Ostrauskienė. Informacija apie atkitus tyrimus pasidalins archeologas doc. dr. Gvidas Slah. Renginio dalyviai galės ne tik apžiūrėti, bet ir savo rankose palaikyti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojo Sauliaus Rumbučio iš šiuolaikinio šiaurės elnio rago pagamintą Lyngby tipo kirvio repliką. Parodos atidarymo metu bus demonstruojamos tokio tipo kirvio galimybės.
„Lyngby kirvis: 13 000 metų garantija“ parodoje pristatomas Biržų rajono Parupės kaime netikėtai atrastas kirvis, kuris bemat tapo seniausiu šiuo metu žinomu ir datuojamu archeologiniu radiniu Lietuvoje ir įsitaisė labai retai Europoje randamų Lyngby tipo kirvių sąraše.
Parodoje taip pat bus eksponuojami Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus rinkiniuose saugomi šiaurės elnių ir taurų ragų fragmentai rasti Lietuvos teritorijoje, kurių amžius – 9-12 tūkstančių metų.
Seniausiam kirviui Lietuvoje – 13 tūkstančių metų. Mokslininkų teigimu, tokio senumo rago dirbiniai įprastai sunyksta, tad stebuklas yra ne tik tai, kad jis išliko, bet ir tai, kad po virtinės atsitiktinumų pasiekė mūsų laikus.
„Kai kuriems daiktams po tūkstančių metų lemta išlikti, būti atrastiems, atpažintiems ir patekti į tinkamas rankas. 2014 m. kasdami žemę Viliaus Venckūno sodyboje vyrai aptiko netikėtą radinį – ragą. Ragas jiems padarė įspūdį, užtat jį atidavė sklypo savininkui. Po kiek laiko pas Vilių Venckūną viešėjo draugas iš Vokietijos. Pamatęs radinį, prisiminė, kad panašų matė Vokietijos muziejuje. Savininkas, supratęs, koks senas ir retas šis radinys, atidavė jį specialistams, o nuo šios savaitės unikalų radinį bus galima išvysti ir parodoje, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologė, parodos kuratorė Dalia Ostrauskienė.
Prakalbinti unikalų eksponatą padėjo Klaipėdos universiteto specialistų dr. Tomo Rimkaus, prof. habil. dr. Algirdo Girininko, dr. Gvido Slah atlikti tyrimai, šiandien leidžiantys kalbėti apie kirvio naudojimo paskirtį bei intensyvumą. Kirvis buvo tiriamas Klaipėdos universiteto Archeologinės medžiagos tyrimų bei Londono Biomokslinių inovacijų centro (BETA) radiokarboninėse laboratorijose.
Tokie iš šiaurės elnio rago pagaminti kirviai buvo naudoti regione aplink Baltijos jūrą. Nors savo laiku jie buvo plačiai paplitę, tačiau yra randami itin retai. Pirmasis tokio tipo kirvis prieš daugiau nei šimtą metų buvo rastas Nørre Lyngby vietovėje Danijoje, ir nuo tada visi tokio tipo kirviai vadinami šios vietovės vardu. Šiaurės Europos regione aptikta kelios dešimtys tokių kirvių, o Rytų Baltijos šalyse jų žinomi tik vienetai – penki dar iki Antrojo pasaulinio karo buvo aptikti buvusios Rytų Prūsijos teritorijoje, o 2009 metais toks radinys aptiktas ir Latvijoje.
Parodos lankytojai išvys ne tik unikalų radinį, bet ir pajaus prieš 13 tūkstančių metų šioje vietovėse tvyrojusią atmosferą – tai buvo besibaigiančio ledynmečio laikotarpis, kai Lietuvos teritorijoje trumpam buvo atšilęs klimatas.
„13 tūkstančių metų – įspūdingas skaičius. Nepaisant to, sunku aprėpti ir įsivaizduoti tokį ilgą laikotarpį. Atlikti tyrimai leidžia rekonstruoti laikotarpį, kai Lyngby kirvis nugulė žemėje. Tai leis parodos lankytojui susidėlioti besikeičiantį peizažą: anuomet kirvio radimvietė buvo didelio ir seklaus vandens baseino pakrantė, šalia kurios medžiojo klajokliai. Per tūkstančius metų šioje vietoje plytėjusią tundrą pakeitė lapuočiai, o ir ežero šiandien jau neberasime – savo vagą čia prasigraužė Nemunėlio upė“, – pasakoja A. Girininkas ir T. Rimkus.
Lyngby kirvio atradimas ir jo tyrimai mokslininkams leido praplėsti žinias apie pirmųjų poledyninio laikotarpio gyventojų buitį, nustatyti Rytų Baltijos regiono apgyvendinimo raidą vėlyvojo ledynmečio pabaigoje.
Maloniai kviečiame į parodos atidarymą. Renginys vyks 2022 m. spalio 14 d. Renginio pradžia – 15:30.
Paroda veiks iki 2022 m. gruodžio 12 d.
