Prof. Tadas Ivanauskas 1964 m. išleistame antrame papildytame ir pataisytame „Lietuvos paukščių“ III knygos leidime rašo, kad jam Lietuvoje aptikti baltabruvį nykštuką neteko, „bet reikia manyti, kad ir čia jis gyvena, nes buvo pastebėtas Kaliningrado srityje ir Latvijoje“, o „Lenkijoje daug retesnis, negu paprastasis nykštukas, bet gyvena visuose didesniuose miškuose“. Iš to galima daryti išvadą, kad šie paukščiai, net jeigu tais laikais galėjo būti aptinkami ir Lietuvoje, tai tikrai nedažnai. Jų paplitimo arealas yra labiau į pietus nei artimo giminaičio paprastojo nykštuko. 

Baltabruvis nykštukas. Valdimanto Grigonio nuotr.

Turimais duomenimis baltabruvis nykštukas pirmą kartą Lietuvoje aptiktas 1935 m. – sugautas Ventės rage Miko Posingio (jis buvo pirmasis paukščių žieduotojas Ventės rage). Po to net 36 metus nebuvo žinoma jokios informacijos, kad šis paukštis vėl būtų aptiktas Lietuvoje, kol 1972 m. nebuvo sugauti trys individai taip pat Ventės rage. Per 52 pastaruosius metus (1972-2023) iš viso Lietuvoje sugauta ir sužieduota 1300 baltabruvių nykštukų (gali būti dar kažkiek nepriskaičiuota sugautų ir sužieduotų 2023 m., kurių žiedavimo duomenys dar nepateikti Lietuvos paukščių žiedavimo centrui). Daugiausiai jų sugauta ir sužieduota Ventės rage (1030) ir Kuršių Nerijoje (197). 

Pradedant 1972 m. šie paukščiai Lietuvoje į paukščių žieduotojų gaudykles patenka vis dažniau ir dažniau, o nuo 1995 m. – kasmet. Bėgant metams kito ir šių paukščių, sugautų per pavasarinę migraciją (kovo–balandžio mėn.) ir per rudeninę migraciją (rugpjūčio–lapkričio mėn.) santykis – vis mažėjo sugaunamų per pavasarinę migraciją ir vis didėjo per rudeninę migraciją sugaunamų individų santykinis skaičius. Tai paaiškinama tuo, kad, šiltėjant klimatui, šie paukščiai, kurių paplitimo arealas šiaurės ir šiaurės rytų kryptimi buvo iki Lenkijos šiaurinio ir šiaurės rytų pakraščio, pradėjo plėstis į šiaurę. Tas plėtimasis, neabejotina, vyko per pavasarinę migraciją jiems nuskrendant ir pradedant sėkmingai perėti šiauriau jų ankstesnio paplitimo arealo. Metams bėgant čia tų paukščių vis gausėjo. Šios išvados pagrįsta faktu, kad iš 993 per rudeninę migraciją žiedavimui sugautų paukščių, kurių amžius buvo tiksliai nustatytas, 881 (96,6 proc.) buvo pirmamečiai, t. y. absoliuti jų dauguma išperėti Lietuvoje ir šiauriau Lietuvos. Lietuvoje sugautų ir sužieduotų šių paukščių skaičiaus kitimas atskirais dešimtmečiais ir atskirai per pavasarines bei rudenines migracijas yra pateiktas lentelėje. 

Lietuvoje atskirais dešimtmečiais per kovo-balandžio ir rugpjūčio-lapkričio mėn. sužieduotų baltabruvių nykštukų skaičius, kiek iš jų sužieduota tik per kovo-balandžio mėn. ir kokį procentą jie sudaro nuo sužieduotų per kovo-balandžio ir rugpjūčio-lapkričio mėn. bei metų, kuriais sužieduota, skaičius.

Lietuvos paukščių žiedavimo centras neseniai gavo pranešimą iš Nyderlandų paukščių žiedavimo centro apie Kuršių nerijoje 2023 m. spalio 12 d. žieduoto pirmamečio baltabruvio nykštuko, patinėlio, aptikimą lapkričio 29 d. Nyderlanduose, Šiaurės Olandijos (Noord-Holland) provincijoje. Paukštis sugautas ir, aišku, vėl paleistas paukščių žieduotojo. Atstumas nuo žiedavimo iki aptikimo vietos 1133 km. kryptis (azimutas) nuo žiedavimo į aptikimo vietą 252°, laiko tarpas tarp žiedavimo ir aptikimo 48 d. Tai trečias žinomas Lietuvoje žieduoto šios rūšies paukščio aptikimas užsienyje ir iki šiol pats toliausias. 

Lietuvoje žieduotų ir užsienyje aptiktų baltabruvių nykštukų žiedavimo (raudonos žymės) ir aptikimo vietos (žalios žymės) sujungtos linijomis.

Nėra jokios abejonės, kad šios rūšies, kaip ir kai kurių kitų rūšių paukščiai, šylant klimatui, savo paplitimo arealą plečia į šiaurę, o Lietuvoje jie jau paplito ir tikrai nėra retenybė tiek perėjimo laikotarpyje, tiek migracijų, ypač rudeninių migracijų laikotarpyje. Kai kuriomis dienomis migruoja net gana gausiai. Pvz., 2018 m. spalio 6 d. ornitologas Vytautas Eigirdas pajūryje ties Melnrage per kelias rytines valandas tik viena voratinkline gaudykle sugavo net 8 baltabruvius nykštukus. Daugiau mažiau objektyviai įvertinti šio vieno iš mažiausių ir sunkiai stebimo Lietuvos paukščio paplitimo ir gausos pokyčius be jų sugavimo žiedavimui duomenų būtų labai sunku. 

Lietuvos PŽC informacija 

not a terminal