Nors šie metai dar nesibaigė, jau dabar aišku, kad jie tikrai turtingi žieduotų erelių rėksnių aptikimais Lietuvoje. Iki šiol Lietuvos paukščių žiedavimo centras gavo pranešimus apie šešių individų aptikimą šiais metais. Trys iš jų žieduoti Lietuvoje, o kiti trys – Lenkijoje (du) ir Latvijoje. Gaila, bet pastarojo identifikuoti nepavyko, nes aptikėjas, nors prašytas ne vieną kartą, taip ir neatsiuntė originalių to paukščio nuotraukų, pagal kurias gal būtų pavykę identifikuoti žiedą, o tuo pačiu – ir paukštį. Apie du paukščius jau buvo rašyta 2023 m. gegužės 22 d. paskelbtoje informacijoje:https://www.zoomuziejus.lt/zied-centr-idomybes/lietuvoje-aptikti-ereliai-reksniai-is-lenkijos/. Šį kartą šiek tiek naujienų apie vieną iš jų ir dar apie vieną.

Ant elektros perdavimo linijos atramos Žibėčiuose II (Molėtų r.) nutūpęs mažasis erelis rėksnys 15-taisiais gyvenimo metais. Aivido Kriogo nuotr.

Vieną žieduotą mažąjį erelį rėksnį, nutūpusį ant elektros perdavimo linijos atramos Žibėčiuose II, Molėtų r. rugsėjo 17 d. nufotografavo Aividas Kriogas. Tas paukštis, dar neskraidantis jauniklis, žieduotas dr. Rimgaudo Treinio 2009 m. birželio 29 d. Anykščių r. (dėl suprantamų priežasčių tiksli lizdo vieta neskelbiama) apytiksliai tik 16 km atstumu nuo jo aptikimo vietos. Laiko tarpas tarp žiedavimo ir aptikimo 14 m. 2 mėn. 19 d. (5193 d.). Šis paukštis jau 14 kartų suskraidė į žiemovietes Pietų Afrikoje ir atgal. Tiesia linija, nors joks paukštis taip niekuomet neskrenda, tai yra apie 10 tūkst. km į vieną pusę. Nesunku suskaičiuoti, kad vien migruodamas į žiemovietes ir atgal jis nuskrido apie 280 tūkst. km. Pridėjus atstumus, kuriuos paukštis nuskrenda ieškodamas maisto, susidarytų ko gero antra tiek, o iš viso – ne mažiau nei pusė milijonų km. Paukščių ištvermė ir jų organizmų galimybės tikrai stebina!

Šiuo metu tas paukštis tikriausiai jau yra vėl pakeliui į žiemovietes, jau penkioliktą kartą. Belieka jam palinkėti laimingo skrydžio ir išvengti daugybės migracijos metų tykančių pavojų, ypatingai skrendant virš Libano, kur paukščių masinis šaudymas yra tarsi tos šalies gyventojų nacionalinis „sportas“. Be to ereliai bei kiti plėšrieji (ir ne tik plėšrieji) gana dažnai žūsta nutrenkti elektros srovės, kai jie bando nutūpti ant elektros perdavimo linijų atramų. Plėšriuosius paukščius vis dažniau užmuša besisukančios vėjo jėgainių mentės, nes šių statinių nepaliaujamai daugėja. Neretai jie žūsta ir susidūrė su automobiliais. Taigi, pavojai tyko visur ir jų tikrai nemažai.

Per vieną „medžioklę“ Libane nušauti plėšrieji paukščiai. Toje šalyje per paukščių migraciją tai yra, deja, kasdienybė. Stop Hunting Crimes in Lebanon nuotr.

Kitas erelis rėksnys, kuris dar neskraidantis jauniklis 2005 m. liepos 22 d. žieduotas Biebžos (Bebro) nacionaliniame parke Palenkės (Podlaskie) vaivadijoje Lenkijoje ir kuris yra pirmos kartos didžiojo erelio rėksnio (Clanga (Aquila) clanga) ir mažojo erelio rėksnio (Clanga (Aquila) pomarina) hibridas, o 2023 m. balandžio 12 d. buvo aptiktas Šilutės r. Vėliau paaiškėjo, kad ten jis turėjo lizdą, kuriame sėkmingai išperėjo ir išaugino vieną jauniklį. Šis paukštis, mama, liepos 23 d. (19-tų gyvenimo metų pradžioje!) gavo ir GPS-GSM tipo siųstuvą (tokį patį telemetrinį įrenginį gavo ir šiais metais išaugęs palikuonis).

Pagal siųstuvo duomenis mama iki rugsėjo 29 d., kai patraukė link žiemovietės, neskaitant vieno „nuklydymo“ Gargždų kryptimi iki Šiūparių Klaipėdos r., maitinosi maždaug 150 km2 teritorijoje, kurios ilgis buvo apie 25 km, o plotis – tik apie 6 km. Nors lizdas buvo netoli Rusijos sienos, į tos valstybės teritoriją kitapus Nemuno paukštis neįskrido nei karto. Pagal siųstuvo duomenis baigiantis spalio 1 d., t. y. po dviejų dienų palikus Lietuvą, buvo maždaug už 325 km Gardino srities pietuose Baltarusijoje. Jauniklis iš gimtųjų apylinkių išskrido ankščiau – rugsėjo 24 d., o baigiantis spalio 1 d. jis buvo jau maždaug už 1512 km Bulgarijos pietrytiniame pakraštyje visai netoli Juodosios jūros ir Turkijos sienos. Jeigu abu šie paukščiai – mama ir jos palikuonis – išgyvens, jeigu patikimai veiks siųstuvai, pagal jų duomenis bus matomi visi jų skrydžiai.

Dviejų erelių rėksnių, pirmamečio jauniklio (žalia spalva) ir 19-tus metus gyvenančiosios jo mamos (didžiojo erelio rėksnio ir mažojo erelio rėksnio pirmos eilės hibrido) (geltona spalva), skrydžiai pagal siųstuvų duomenis. Detalesnė informacija tekste.

Šie abu, Lenkijoje ir Lietuvoje žieduoti paukščiai, buvo paženklinti ir plastiko (spalviniais) žiedais. Lenkijoje žieduotas paukštis š. m. balandžio 12 d. tą žiedą dar turėjo, o liepos 23 d. buvo jau be jo. Plastiko žiedą buvo praradęs ir prieš 14 m. Lietuvoje žieduotas paukštis. Dėl to pernelyg stebėtis nevertėtų, nes šie žiedai tarnauja nepalyginamai trumpiau nei standartiniai metaliniai žiedai. Todėl, paukštį ženklinant bet kokiu plastiko (spalviniu) žiedu, reikalaujama, kad jis būtinai būtų paženklintas ir standartiniu metaliniu žiedu. Plastiko (spalviniais) žiedais paukščiai ženklinami dėl to, kad identifikuoti tokius žiedus įmanoma žymiai iš toliau nei standartinius metalinius žiedus.

Lietuvos PŽC informacija

not a terminal