Stebint paukščius, kartais pasitaiko pamatyti individą, kuris yra kiek kitokios išvaizdos nei kiti jo gentainiai. Bene dažniausiai tokie atvejai pasitaiko ančių, ypač didžiųjų ančių (Anas platyrhynchos), tarpe. Taip atsitinka tuomet, kai paukščiai metų metais veisiasi labai uždarose grupėse. Bet kartais būna ir taip, kad paukštis, turintis tipišką patelės apdarą, po kažkiek laiko savo išvaizda tampa panašus į patinėlį. Čia apie vieną tokį atvejį.

Kaune, Nemune ties Aleksoto tiltu 2019-01-20 ornitologai Vytautas Eigirdas ir Kristina Valinčienė sugavo ir sužiedavo kelias didžiąsias antis, pateles ir patinėlius. Beveik po metų, 2020-01-03 toje pačioje vietoje K. Valinčienė pastebėjo dvi žieduotas didžiąsias antis – patelę ir patinėlį, kurios visą laiką buvo poroje kartu. Identifikavus jų žiedus (tai patvirtinta nuotraukomis) paaiškėjo, jog abu šie paukščiai žieduoti ten pat 2019-01-20. Nei patelė, nei patinėlis savo apdarais niekuo nesiskyrė nuo kitų tos pačios lyties savo gentainių, bet patelės kaktoje matėsi buvusios traumos žymė – gana ryškus įdubimas, kurio nebuvo paukštį žieduojant. Kaip jis patyrė traumą, suprantama, nežinoma, bet tikėtina, kad skrisdamas bus atsitrenkęs į kokius nors laidus ar kitą kliūtį.

Didžiosios anties patelė, kuri buvo žieduota Kaune prie Nemuno 2019-01-20, toje pačioje vietoje 2020-01-03. Kaktoje matosi buvusios traumos žymė. Kristinos Valinčienės nuotr.

Atliekant žieduotų paukščių registraciją Kaune, Neries ir Nemuno upėse 2022-02-09 tas pats individas K. Valinčienės vėl pastebėtas toje pačioje vietoje kur ir prieš dvejus metus, ir kur buvo žieduotas prieš trejus metus. Kad tai tikrai tas pats paukštis nekilo abejonių identifikavus jo žiedo numerį, kas yra patvirtinta ir žiedo nuotraukomis. Be to, jis turėjo ir tą pačią „žymę“ kaktoje – gana ryškų įdubimą. Paukštis tikrai tas pats, bet išvaizda jis jau buvo daugiau panašus į patinėlį veisimosi apdaru nei į patelę. Beje, jei tas paukštis nebūtų buvęs žieduotas, toks jo išvaizdos pokyčio fenomenas nebūtų atskleistas ir negalėtume sužinoti įdomių paukščių biologijos detalių.

Paukščio antsnapyje vyrauja juosva spalva, bet pamatas ir viršūnė beveik tokios pačios kaip visas įprastinės spalvos patinėlio antsnapis. Viršugalvis, sprandas ryškiai žalios spalvos, bet su įsimaišiusiomis juosvomis plunksnelėmis. Visa viršutinė kūno dalis tokia pati kaip ir visų kitų patinėlių veisimosi apdaru. Kakle baltas „žiedas“, krūtinė ryškiai ruda, o kūno šonai, papilvė pilki, bet su nedaug nelabai ryškių tamsesnių dėmelių. Antuodegyje patinėliams charakteringos į viršų riestos plunksnos. Taigi, šis paukštis stebėjimo metu beveik nesiskyrė nuo „normalaus“ didžiosios anties patinėlio. Jį pamačius, net nekyla abejonių, kad tai patinėlis, nors šiek tiek kitoks, nei kiti jo gentainiai.

Tas pats paukštis toje pačioje vietoje 2022-02-09, bet jau gerokai daugiau panašus į patinėlį nei į patelę. Kaktoje matosi buvusios traumos žymė. Kristinos Valinčienės nuotr.

Paukščių patelių virtimas patinėliais ornitologų yra pastebėtas ir aprašytas gana seniai, tačiau toks virtimas niekuomet nebūna dažnas. Beje, patinėliai virsti patelėmis negali. Kas atsitinka, kad paukštis, kuris pagal visus išorinius požymius yra patelė, palaipsniui įgauna patinėlio bruožus? Gana išsamus atsakymas į šį klausimą straipsnyje, kuris bus išspausdintas Lietuvos ornitologų draugijos leidžiamo žurnalo „Paukščiai“ 2022 m. 1-ame numeryje.

Lietuvos PŽC informacija

not a terminal