Praeitą žiemą visai netoli Pasvalio žiemojo dvi raibosios pelėdos. Ornitologo Vytauto Eigirdo vienas iš tų paukščių 2022 m. lapkričio 30 d. buvo sugautas ir sužieduotas, o antrasis 2023 m. sausio 22 d. buvo ne tik sugautas ir sužieduotas, bet jam uždėtas ir GPS-GSM siųstuvas. Praėjus 108 dienoms po žiedavimo, 2023 m. kovo 18 d., pirmasis paukštis visai netoli žiedavimo vietos dienos metu skrisdamas atsitrenkė į pastato lango stiklą ir pateko į žmogaus rankas.
Kaip vėliau paaiškėjo, kaulų lūžių paukštis nepatyrė, o tik apsvaigo. Gerai ir tai, kad prie jo, nukritusio palangėje, pirmasis suskubo žmogus ir dar gerai žinantis, ką ir kaip tokiu atveju su paukščiu reikia daryti. (Jeigu prie paukščio pirmiau būtų atsiradusi katė ar koks kitas priešiškai paukščio atžvilgiu nusiteikęs gyvūnas, jo likimas tikriausiai būtų buvęs aiškus). Pelėda buvo paimta ir įdėta į kartoninę dėžę. Tamsoje per kokią valandą ji atsigavo ir paleista nuskrido. Belieka tikėtis, kad paukščiui nuo smūgio į stiklą neliko kokių nors liekamųjų pasekmių ir jis gyvens. Beje, tai ne pirmas mums žinomas šios rūšies pelėdos atsitrenkimo į lango stiklą ir jo paleidimo į laisvę po tokio įvykio atvejis Lietuvoje.
Dauguma pelėdų yra sutemų ir nakties paukščiai dieną praleidžiantys natūraliame medžio uokse, inkile, kokiame nors pastate ar tupėdami medyje, dažniausiai arti kamieno, kad būtų sunkiau pastebimi. Lietuvoje tik nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario nedažnai aptinkamos raibosios ir labai retai aptinkamos baltosios pelėdos aktyvios ir šviesiuoju paros metu, nes tai šiaurės paukščiai, kur vasarą sutemos trunka neilgai. Todėl tikrai neverta stebėtis, kad šis paukštis, taip pat kitų mums žinomų raibųjų pelėdų atsitrenkimo į stiklą Lietuvoje atvejai buvo šviesiuoju paros metu.
Į langų, vitrinų stiklus paukščiai atsitrenkia neretai. Dažnai tai baigiasi jų žūtimi, bet ne visada. Kartais paukštis nuo smūgio nepatiria kaulų lūžių ar kitų jo gyvybei pavojingų traumų, o tik kuriam laikui apsvaigsta nuo galvos smegenų sutrenkimo. Aptikus tokį paukštį rekomenduojama jį palaikyti tamsoje kokioje nors dėžutėje. Jeigu jis tik apsvaigęs, po kažkiek laiko atsigauna ir paleistas sėkmingai nuskrenda.
Pagal antrai prie Pasvalio žiemojusios pelėdos ant nugaros pritvirtinto siųstuvo duomenis, kuriais geranoriškai pasidalino juos administruojantys V. Eigirdas ir Ramūnas Žydelis (dėkojame jiems už tai), ilgiau nei mėnesį (iki kovo 9 d.) paukštis skraidė ne toliau 1 km spinduliu nuo tos vietos, kur buvo sugautas ir paženklintas. Kovo 10 d. jis nuskrido apie 4 km šiaurės rytų kryptimi, bet tą pačią dieną sugrįžo atgal. Kitas toks „šuolis“, tik tolesnis – beveik 10 km – ta pačia kryptimi, bet vėl su sugrįžimu, buvo kovo 15 d. Kitą dieną paukštis pagaliau „apsisprendė“ – nuskrido apie 40 km ir atgal negrįžo. Balandžio 26 d. jis buvo perskridęs Latviją, Rusijos Pskovo ir Novgorodo sritis ir nuo žiedavimo vietos buvo jau maždaug už 713 km Leningrado srityje Rusijoje. Jis migravo tik naktimis, bet ne kiekvieną naktį – per 41 naktį migravo (nuo 5 iki 114 km per vieną naktį) 23 naktis. Įdomu, kaip toli jis nuskris ir kur apsistos perėjimui. Belieka tikėtis, kad į peravietę sėkmingai migruoja ir į lango stiklą atsitrenkęs paukštis.
Lietuvos PŽC informacija
