Ornitologas Vytautas Eigirdas 2023 m. balandžio 12 d. Šilutės r. aptiko spalviniais žiedais paženklintą erelį rėksnį. Nors atstumas iki paukščio buvo tikrai nemažas, bet per teleskopą pavyko įžiūrėti ant paukščio kojos esančius spalvinius žiedus. Per optiką neblogai matėsi ne tik žiedų spalvos, kas yra labai svarbu paukščio identifikavimui, nes spalvinio(-ų) žiedo(-ų) spalva(-os) yra paukščio unikalaus kodo dalis, bet ir žiede esantis įrašas. Teleskopo okuliare matomas vaizdas buvo nufotografuotas. Nuotrauka nusiųsta Lenkijos paukščių žiedavimo centrui (PŽC) ir to paukščio žieduotojui. Tiek PŽC, tiek žieduotojas patvirtino, kad paukštis yra tikrai tas, kuris buvo identifikuotas jį aptikusio ornitologo.

Mažasis erelis rėksnys. Andriejaus Bagdanovo nuotr.

Paaiškėjo, kad tas paukštis yra pirmos kartos didžiojo erelio rėksnio (Clanga (Aquila) clanga) ir mažojo erelio rėksnio (Clanga (Aquila) pomarina) hibridas. Jis, dar neskraidantis jauniklis, žieduotas Biebžos (Bebro) nacionaliniame parke Palenkės (Podlaskie) vaivadijoje Lenkijoje 2005 m. liepos 22 d. Atstumas nuo žiedavimo iki aptikimo vietos 208 km, kryptis (azimutas) nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą 334°. Nuo paukščio žiedavimo iki aptikimo praėjo 6473 dienos (17 m. 8 mėn. 21 d.), o šis aptikimas yra pirmas žinomas jo aptikimas. Tai nėra šios rūšies paukščio amžiaus rekordas, bet jo amžiaus jau tikrai solidus. Beje, žinomas ilgiausias Lietuvoje žieduoto mažojo erelio rėksnio amžius yra 7584 dienos (20 m., 9 mėn. 5 d.).

Galima įtarti, kad tas paukštis jo aptikimo apylinkėse gali būti susiporavęs ir gali perėti. Jo aptikimo data sutampa su erelių rėksnių veisimosi (kiaušinių dėjimo) pradžia. Šilutės r. perinti mišri didžiojo erelio rėksnio ir mažojo erelio rėksnio pora jau buvo aptikta ir prieš keletą metų. Šis paukštis iš Lenkijos, susiporavęs su mažuoju ereliu rėksniu ar su kitu hibridu, nebūtų joks stebuklas.

Kitas Lenkijoje žieduotas mažasis erelis rėksnys 2023 m. gegužės 11 d. Romo Juškevičiaus aptiktas netoli Bezdonių Vilniaus r. (tikslios abiejų paukščių aptikimo vietos Lietuvos PŽC yra žinomos, bet dėl suprantamų priežasčių čia jos nenurodomos). Šis paukštis, dar neskraidantis jauniklis, žieduotas Zdzisławice vietovėje Liublino (Lubelskie) vaivadijoje pietryčių Lenkijoje 2019 m. lepos 5 d. Nuo paukščio žiedavimo iki aptikimo praėjo 1406 dienos (3 m. 10 mėn. 6 d.). Ar šis beveik ketverių metų amžiaus paukštis šiais metais jau sudarys porą ir perės ar dar ne, sunku pasakyti, bet, jei šiais metais dar neperės, tai tikimybė, kad jis čia įsikurs kitais metais tikrai nemenka.

Lenkijoje 2019 m. liepos 5 d. žieduotas dar neskraidantis mažasis erelis rėksnys netoli Bezdonių Vilniaus r. 2023 m. gegužės 11 d. Romo Juškevičiaus nuotr.

Įdomiausias šio aptikimo faktas yra tas, kad paukštis aptiktas net 500 km. atstumu 23° (šiaurės-šiaurės rytų) kryptimi nuo išperėjimo vietos. Taip toli nuo išperėjimo vietos šiaurės (ar artima) kryptimi veisimosi laikotarpyje aptikto jau subrendusio arba beveik subrendusio mažojo erelio rėksnio iki šiol nebuvo žinoma. Šiame kontekste tikslinga pasakyti, kad poruojantis iš toliau įmigravusiems individams su vietinės kilmės individais išvengiama imbridingo (įvaisos), t. y. porų susidarymo tarp artimesnių ar tolimesnių giminaičių. Mat artimesnių ar tolimesnių giminaičių palikuonys gali būti silpnesni, mažiau gyvybingi, o porų tarp visiškai negiminingų individų palikuonys dėl didesnės jų genų įvairovės būna stipresni, gyvybingesni, o populiacijai tai yra labai naudinga.

Lenkijoje žieduotų mažojo erelio rėksnio ir didžiojo bei mažojo erelių rėksnių hibrido žiedavimo vietos (raudonos žymės) Lenkijoje ir jų aptikimo vietos (žalios žymės) Lietuvoje sujungtos linijomis.

Lietuvos PŽC informacija

not a terminal