2017 m. rugsėjo 30 d. vakare apie 21 val. Kuršių nerijoje, Juodkrantės paukščių žiedavimo stoties gaudykle sugauta ir žiedu LITHUANIA EP 00808 paženklinta balinė pelėda (Asio flammeus) 2017-10-15, t. y. 15-ą po žiedavimo dieną, buvo aptikta leisgyvė Pisieu vietovėje (45°23’10“ š. pl., 5°3’40“ r. ilg.) Izero (Isère) departamente Prancūzijos pietuose. Paukštis buvo pristatytas į laukinės faunos globos centrą “Le Tichodroma”. Deja, tą pačią dieną jo gyvybė užgeso.

Balinė pelėda. Rimanto Stankūno nuotr.

Padaryta paukščio viso kūno rentgeno nuotrauka atskleidė jo nugaišimo priežastį. Jo kūne aiškiai matosi du šratai. Nėra jokios abejonės, kad į šį retą ir saugomą paukštį (kaip ir kitų rūšių pelėdos, jos saugomos daugelyje Europos valstybių) buvo šauta. Asmenį, kuris taip pasielgė, nesiverčia liežuvis pavadinti medžiotoju. Tai tikras paukščių žudikas! Deja, tokių, gaudančių, smaugiančių, šaudančių beveik iš eilės visus paukščius, Viduržemio jūros kraštuose yra daugybė. Nors jau XXI a., tai vis “pateisinama” senomis tradicijomis…

Paukščio rentgeno nuotrauka, kurioje aiškiai matosi jo kūne esantys du šratai. Laukines faunos globos centro “La Tichodroma” nuotrauka.

Padaryta paukščio viso kūno rentgeno nuotrauka atskleidė jo nugaišimo priežastį. Jo kūne aiškiai matosi du šratai. Nėra jokios abejonės, kad į šį retą ir saugomą paukštį (kaip ir kitų rūšių pelėdos, jos saugomos daugelyje Europos valstybių) buvo šauta. Asmenį, kuris taip pasielgė, nesiverčia liežuvis pavadinti medžiotoju. Tai tikras paukščių žudikas! Deja, tokių, gaudančių, smaugiančių, šaudančių beveik iš eilės visus paukščius, Viduržemio jūros kraštuose yra daugybė. Nors jau XXI a., tai vis “pateisinama” senomis tradicijomis…

Atstumas tarp paukščio žiedavimo ir aptikimo vietų 1595 km, kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą 225° (pietvakarių kryptis). Paukščio vidutinis greitis buvo 106 km per parą. Tai pirmas žinomas Lietuvoje žieduotos balinės pelėdos aptikmo atvejis. Iš viso nuo 1929 m. šalyje buvo sužieduota tik 30 šios rūšies paukščių (8 dar neskraidantys jaunikiai ir 21 užaugęs).

Skandinavijos šalių ir Suomijos balinės palėdos, pagal jų žiedavimo duomenis, žiemoja Vakarų Europoje (dažniausiai Prancūzijoje) ir net Šiaurės vakarų Afrikoje.

Lietuvos PŽC informacija

not a terminal