Į vieną iš socialinių tinklų neseniai buvo įkelta varnos nuotrauka, kuri sudomino dėl dviejų priežasčių: paukštis buvo žieduotas, o išvaizda jis buvo nepalyginamai tamsesnis (apdare daugiau juodos spalvos) nei įprastinės pilkosios varnos. Tai reiškė, kad šiam paukščiui yra arba dalinio melanizmo pasireiškimas, arba jis yra pilkosios ir juodosios varnų ne pirmos kartos hibridas. Ant šio paukščio dešinės kojos buvo spalvinis plastikinis raudonas žiedas su baltos spalvos aukštyn skaitomu įrašu K84. Jau vien pagal šį žiedą buvo aišku, kad jis žieduotas Lenkijoje, bet tai bylojo ir ant kitos kojos esantis standartinis metalinis Lenkijos paukščių žiedavimo centro (PŽC) žiedas.

Žieduotas pilkosios ir juodosios varnų hibridas Baltijos pajūryje Sopote Lenkijoje 2023 m. vasario 25 d. Vytauto Šauklio nuotr

Susisiekus su nuotraukos autoriumi Vytautu Šaukliu paaiškėjo, kad ta varna 2023 m. vasario 25 d. nufotografuota Baltijos pajūryje netoli Sopoto Lenkijoje. Nors paukštis su Lietuva neturėjo jokio ryšio – nei žieduotas, nei aptiktas Lietuvoje – informacija apie jo aptikimą buvo išsiųsta Lenkijos PŽC. Gautas atsakymas patvirtino, kad tai tikrai pilkosios ir juodosios varnų (dar ne taip seniai šie paukščiai buvo traktuojami tik kaip skirtingi vienos rūšies porūšiai, bet pagal naujesnę sistematiką jie išskirti į atskiras rūšis) hibridas, patelė. Paukštis sužieduotas Lenkijoje, buvusio JAV prezidento Ronaldo Reigano garbei jo vardu pavadintame Gdansko centre esančiame parke 2020 m. gegužės 26 d. Tuomet tas paukštis buvo vyresnis nei antrų kalendorinių metų amžiaus (išperėtas prieš 2019 m.) ir tais metais tame parke turėjo lizdą kuriame perėjo.

Įprastinė Lietuvoje pilkoji varna. Tomo Kalašinsko nuotr.

Paukštis po žiedavimo po kelis ar keliolika kartų buvo aptiktas kiekvienais po žiedavimo metais. Iš viso žinomi 42 jo aptikimo atvejai. Visi aptikimai tame pačiame parke arba netoliese (iki 1 km spinduliu nuo žiedavimo vietos) ir tik laikotarpyje nuo rugpjūčio 19 d. iki balandžio 5 d. Veisimosi (perėjimo ir jauniklių auginimo lizde) laikotarpyje jis neaptiktas nei karto. Todėl galima spėti, kad šis paukštis perėdavo kažkur kitur, o po to vėl sugrįždavo į tą pačią jo pamėgtą vietą.

Juodoji varna Kuršių nerijos Kopgalyje Lietuvoje 2015 m. lapkričio 16 d. Sauliaus Karaliaus nuotr.

Lietuvoje pilkąsias varnas žino ir pažysta bene kiekvienas, o juodosios varnos aptinkamos nepalyginamai rečiau. Vytauto Jusio su bendraautoriais parašytoje ir 2017 m. išleistoje knygoje „Nauji ir reti paukščiai Lietuvoje“ rašoma, kad žinomi 25 juodųjų varnų aptikimo Lietuvoje atvejai (iki dabar jų aptikta, aišku, daugiau). Absoliuti dauguma aptikimų yra pajūrio regione. Nedažnai šie paukščiai aptinkami ir Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, o Lenkijoje, ypač vakarinėje šalies dalyje jie jau ir peri. Akivaizdu, kad tose vietose kur susieina pilkųjų ir juodųjų varnų paplitimo arealai, pasitaiko ir mišrių šių paukščių porų. Vienas iš tokios poros palikuonių ir yra šios informacijos „herojus“.

Lietuvos PŽC informacija

not a terminal